Europos šalys turi pavydėtinas medžioklės tradicijas. Tęsiamos iš kartos į kartą jau šimtus metų, jos formuoja bendruomenes ir skiepija svarbiausias vertybes jauniems medžiotojams. Tuo pat metu, tokios technologijos kaip termovizija keičia medžioklės būdus. Tikėdami, kad vienas nebūtinai turi prieštarauti kitam, kartu su medžiotojais bandome rasti pusiausvyrą tarp dviejų pasaulių – senojo ir naujojo.
Vokietiją žinome dėl daugybės priežasčių, o giliai įsišakniję medžioklės tradicijos – viena iš jų. Medžiotojų perduodamos iš lūpų į lūpas, o taip – ir iš kartos į kartą, šiandien jos beveik tokios pat gajos, kokios buvo prieš šimtus metų. „Jas praktikuoja dauguma medžiotojų ir tai parodo, kiek daug pagarbos gyvūnui ir gamtai turi žmogus“, – įsitikinęs Matthias Lusch, vietinis medžiotojas. Jis prideda, jog Waidgerechtigkeit – teisingumas – yra vokiškos medžioklės etikos pagrindas.
Matthias kolegė iš Vokietijos, Theresa Anheuser, atskleidžia, kad, jei turėtų pasirinkti populiariausią vietinę tradiciją, tai greičiausiai būtų medžioklės rago pūtimas: „Nesvarbu, ar tai medžioklė su varovais, sekimas ar bet kas kito. Jei kas nors moka pūsti medžioklės ragą, jis bus panaudotas.“
Matthias paaiškina, kad konkrečių tradicijų taikymas dar priklauso ir nuo šeimininko: „Jis nustato medžioklės taisykles, o kartu – ir tradicijas bei papročius; taip jie išlieka ateities kartoms. Pavyzdžiui, vyresniųjų medžiotojų vis dar praktikuojama tradicija yra jauniesiems medžiotojams pirmus metus leisti medžioti tik plėšrūnus, o prie elnių ar šernų pereiti jau įgijus patirties.“
Christoph Studeny, medžiotojas iš kaimyninės Austrijos, pasakoja, kad jo gimtinėje šimtus metų gyvuojančios tradicijos taip pat išlieka populiarios, o jų yra tiek, kad suskaičiuoti būtų sunkiai įmanoma. Tradicijos apima kiekvieną medžioklės aspektą, ne išimtis ir apranga. „Pavyzdžiui, turime medžioklines kepures, kurias puošia tradiciniai trofėjai. Tai gali būti raudonosios lapės dantys ar gemzių kailis – priklauso nuo regiono, kuriame medžioji.“
Žinoma, papročiai neapsiriboja vien medžiotojo išvaizda. Christoph kaip svarbiausius įvardina tuos, kurie pagerbia gyvūną: „Su taip vadinamu paskutiniu kąsniu mes parodome, kaip vertiname sėkmingą medžioklę, duodame gyvūnui jo paskutinę vakarienę prieš kelionę aukštyn ir padėkojame už galimybę džiaugtis geriausios kokybės mėsa.“
Medžioklės tradicijos įprastai didžiausią dėmesį skiria garbei, teisingumui ir pagarbai gamtai. Taip pat ir termovizijos naudojimas. „Svarbiausi pokyčiai, kuriuos atnešė termovizija, yra susiję su etika. Nesvarbu, ar tau reikia pagalbos gelbstint jauniklius, ar turi identifikuoti tinkamą šerną iš jų grupės, termovizija yra labai naudinga. Žinoma, ji suteikia didelį privalumą prieš žvėris, bet ji taip pat leidžia mums elgtis etiškiau nei anksčiau“, – įsitikinęs Christoph.
Tiek Theresa, tiek Matthias pastebi, kad termovizija yra itin naudinga, kai kalbame apie žalos agrokultūros sektoriui mažinimą. „Šernai įprastai padaro daug žalos kultivuojant kukurūzus ir javus, taip pat ir vynuogynams. Termovizinė technologija leidžia šiuos žvėris sumedžioti greitai ir tikslingai,“ – aiškina Theresa.
„Šernus ir plėšrūnus galime medžioti visą laiką. Niekas nebėra priklausomas nuo mėnulio“, – prideda Matthias.
Ko gero, kiekvienoje gyvenimo srityje rastume žmonių, inovacijas pasitinkančių išskėstomis rankomis, ir tokių, kurie į jas žiūri ne itin palankiai. Vis dėlto, kalbant apie medžioklę, naujų technologijų pasirodymas netrukdo įsišaknijusiems papročiams. „Mano patirtis rodo, kad technologijos nereiškia, jog senosios tradicijos, pavyzdžiui, gyvūno paguldymas ant dešiniojo šono ir paskutinio kąsnio jam davimas, yra pamirštamos – sakyčiau, netgi priešingai,“ – teigia Theresa.
Matthias taip pat tiki, kad galime pasiekti harmonijos tarp modernių technologijų ir ilgaamžių tradicijų: „Technologijos keičia tai, kaip mes medžiojame, bet pačioms tradicijoms jos netrukdo. Kai kurie medžiotojai mano, kad gyvūnams nebelieka šansų, ir todėl nesinaudoja technologijomis. Vis dėlto, geriau medžioti su termoviziniais prietaisais, nei naktį taikytis į gyvūną, kai negali atskirti, patinas tai ar patelė, ypač, kai kalbame apie šernus. Manau, viskas priklauso nuo to, ar technologijos naudojamos protingai ir vadovaujantis įstatymais.“
Theresa taip pat akcentuoja tinkamo technologijų naudojimo svarbą, o kartu atkreipia dėmesį ir į atsakingą jų kūrimą. „Labai svarbu, kad įranga būtų tiksli ir patikima, o naudojama atsargiai ir nepersistengiant. Siekiant išvengti nebūtino gyvūnų kankinimosi, įranga turėtų būti gaminama, kiek įmanoma, be jokių klaidų ir broko“, – įsitikinusi vokietė.
Kaskart kalbant apie technologijas, inovacijas ir jų santykį su tradicijomis, smalsu pažvelgti ir į ateitį. Ir nors, bent kol kas, niekas iš mūsų neturi krištolinio rutulio, žvelgdami į priekį, mūsų ambasadoriai nusiteikę optimistiškai. „Nauji išradimai ir produktai tikrai pakeis mūsų įpročius ir papročius, bet tai nebūtinai yra blogai. Kai pažvelgiu penkerius metus atgal, suprantu, kiek daug galimybių mums atnešė termovizija. Nekantriai laukiu, kas bus toliau, kokie išradimai pasirodys ir kaip jie padės mums, medžiotojams“, – dalijasi Christoph.
Matthias, tuo tarpu, įsitikinęs, kad kiekvienas medžiotojas neša asmeninę atsakomybę už tai, kad išsaugotų tradicijas: „Mano darbas yra išlaikyti ir pratęsti šias tradicijas. Vokietijoje sakome, kad, kai miršta tautos papročiai, miršta ir tautos siela. Taigi, mes privalome parodyti valią ir išsaugoti tai, ko mus išmokė tėvai ir seneliai, kartu išlikdami atviri naujoms technologijoms.“
Galvodama apie ateitį, Theresa svarsto ir apie požiūrį į medžioklę. Nors mes labai stengiamės, kad kuo daugiau žmonių suprastų, jog medžioklė nėra tik apie šūvį, nemažai žmonių vis dar nesugeba to suvokti. „Šiuo metu, tūkstančiai medžiotojų Vokietijoje ieško jauniklių, kad apsaugotų juos nuo nušienavimo. Tai – tik viena iš užduočių, kurias mes atliekame. Todėl tikiuosi, kad ateityje medžioklė nebus dar labiau apsunkinta. Medžiotojai yra ir aplinkosaugininkai; jie dirba kartu su ūkininkais ir rūpinasi žvėrių gerove.“
Nuoširdžiai tikimės, kad vis daugiau žmonių gebės pamatyti medžioklę taip, kaip ją mato Theresa – ir visi kiti mūsų ambasadoriai. Tuo tarpu mes ir toliau dirbsime, kad užtikrintume, jog, per artimiausius penkerius metus, termovizija suteiktų dar daugiau galimybių medžiotojams ir kitiems gamtos entuziastams.
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.