Numatoma skaitymo trukmė: 5 min.
Norvegas Erik Aspen Bakke – ne tik medžiotojas, bet ir mūsų distributoriaus „Teno Astro“ atstovas. Neseniai jį aplankėme filmuodami naująjį „Pulsar Merger LRF XL50“ klipą. Pertraukėlių metu kalbinome jį apie medžioklę Norvegijoje, gyvenimą visai šalia laukinės gamtos ir, žinoma, termoviziją. Šiandien kviečiame skaityti interviu ir iš arčiau pažvelgti į Erik gyvenimą Norvegijos vakaruose.
Ar galėtum truputį apie save papasakoti?
Esu Erik, gyvenu šiek tiek už Kristiansund, šalia esančiame Gjemnes miestelyje. Ši apygarda ganėtinai plačiai išsidėsčiusi, bet gyventojų čia – vos apie 2,700. Tai labiau kaimas su daug ūkių. Aš pats gyvenu saloje – ji vadinasi Bergsøya.
Skamba kaip kiekvieno gamtos entuziasto svajonė! Papasakok daugiau apie savo gyvenimą čia.
Tai – tyli, rami vieta, iš kurios lengva pasiekti Kristiansund ir Molde miestus. Naktį čia gali būti visiškai tylu, tada girdi valtis fiorduose ir gyvūnus miškuose.
Bet gyvenimas ir čia yra gyvenimas. Vaikai ryte eina į mokyklą ar darželį, o mes – į darbą Kristiansund. Kartais kelionės iki mokyklos, darželio ir darbo gali kelti šiek tiek streso, bet namuose jo visiškai nėra. Iki artimiausios parduotuvės man – 10-15 minučių kelio automobiliu. Kai buvau mažas, salą pasiekti galėjai tik keltu, tada galėdavai užsisakyti maisto prekių ir jas pristatydavo kartą per savaitę. Tikiu, kad vyresnioji karta čia gyveno gerą gyvenimą.
Norvegija garsėja prastais orais, o gyvenant pakrantėje jie, greičiausiai, dar atšiauresni. Kaip vietos klimatą vertini tu, kaip vietinis?
Rudenį ir žiemą čia būna labai vėjuota. Be to, labai daug drėgmės. Pasitaiko ir daug sniego, bet, kadangi esame taip arti kranto, sniegas vis ištirpsta. Žiemą būna daug ledo ir labai slidu. Vasaros irgi nėra pačios geriausios, bet būna ir gražių, karštų dienų. Nors praėjusią vasarą temperatūra vos pasiekė 20 °C.
Šaltas, šlapias ir vėjuotas oras neskamba patraukliai, bet jis akivaizdžiai nesustabdo tavęs nuo dažnų medžioklių. Ar šiose apylinkėse yra stiprių medžiotojų bendruomenių?
Taip, čia tikrai daug medžiotojų. Norvegijoje tai – tradicija ir populiarus hobis.
Medžioklė mūsų tradicijose yra giliai įsišaknijusi, ypač kaimo vietovėse. Mūsų šalyje 100 gyventojų tenka maždaug 30 ginklų. Taigi, medžioklė – svarbi vietos bendruomenių veikla. Praktiškai visos ūkininkų žemės ir miškai priklauso medžioklės plotams ir visų žemių savininkai yra su tuo kažkaip susiję. Jie arba medžioja patys, arba yra kiek pasyvesni, bet sprendžia, kas gali medžioti, kaip valdyti populiacijas ir kaip pasidalinti mėsą ar pinigus.
Mūsų ankstesnių pokalbių metu minėjai, kad taurieji elniai – populiariausi medžiojami gyvūnai šiose apylinkėse. Gal gali papasakoti apie jų medžioklės procesą?
Viskas priklauso nuo medžioklės tipo. Dažniausiai – tai naktinės medžioklės žemesnėse platumose ar laukuose iš medžioklės bokštelio arba gulint laukų pakraščiuose.
Kai einu į tokias medžiokles, keliuosi labai anksti, apsirengiu, pasiimu ginklus ir išvažiuoju, kad vietoje būčiau prieš auštant, kadangi prašvitus elniai dažniausiai pereina į mišką ar aukštyn į kalnus. Tyliomis dienomis, pavyzdžiui, sekmadieniais, jie laukuose pasilieka šiek tiek ilgiau. Pasilieku tol, kol visiškai prašvinta. Kartais pabūnu kiek ilgiau, jei netyčia netoliese būtų vaikštinėjančių jauniklių. Jie dažnai būna mažiau atsargūs.
Panašiai ir naktį. Užimu poziciją gerokai prieš pradedant temti. Elniai dažniausiai neišlenda iš miško, kol nebūna beveik visiškai sutemę. Jie gali pasislėpę stovėti ir laukti labai, labai ilgai, kol išeina į laukus. Taigi, turi į vietą atvykti labai iš anksto, nes kitaip jie gali netyčia pastebėti tave ateinantį. Jiems reikia ilgo ramybės periodo, kad išdrįstų išeiti į atvirą vietą. Išvykstu tada, kai nebegaliu nieko matyti. Nebent, žinoma, su savimi turiu „Pulsar“ prietaisą. Tada galiu pabūti keliomis valandomis ilgiau.
Kai bandau užtikti juos kalnuose, įprastai išvykstu tarp dešimtos valandos ryto ir pirmos valandos popiet. Atsikeliu, papusryčiauju, apsirengiu ir išvykstu, kai nusprendžiu, kad noriu. Nereikia niekur skubėti, nes elniai pasiliks kalnuose arba ant šlaitų, kol pradės temti. Važiuoju iki tos vietos, iš kur galiu užlipti į viršūnę. Elniai turi įprotį truputėlį pajudėti apie antrą ar trečią valandą popiet. Taigi, kartais tiesiog susirandu gerą vietą ir laukiu, stebiu ir klausausi. Kitais atvejais, sėlinu po teritoriją, kur žinau, kad jie dažnai būna. Čia galiu praleisti tris, keturias ar penkias valandas. Tai, ko gero, yra sudėtingiausia medžioklė, kadangi elniai kalnuose būna labai atsargūs, nes ten įprastai būna labai tylu.
„Kartais tiesiog susirandu gerą vietą kalnuose ir laukiu, stebiu ir klausausi. Kitais atvejais, sėlinu po teritoriją, kur žinau, kad elniai dažnai būna. Čia galiu praleisti tris, keturias ar penkias valandas.”
Erik Aspen Bakke
Kadangi jau paminėjai „Pulsar“… Kuris prietaisas tavo mėgstamiausias?
Sunku išsirinkti mėgstamiausią, nes reikia įvertinti daug faktorių. Bet prietaisas, kurį naudoju daugiausiai, yra „Axion 2 XG35“. Renkuosi jį dėl dydžio. Jis telpa į visas mano medžioklinės striukės kišenes. Jis lengvas ir jį patogu paimti ir iškart pradėti naudoti. Naudoju jį apsižvalgyti, kai žygiuoju tamsoje. Nenoriu išgąsdinti gyvūnų, kol tamsoje bandau surasti sau vietą. „Axion“ pilnai patenkina mano poreikius.
O kalbant apie termoviziją apskritai – kam ji dažniausiai naudojama tavo regione?
Turime dideles kvotas raudoniesiems elniams, kuriuos medžiojame kasmet, tad čia termovizija mums labai padeda – kitaip išpildyti tas kvotas būtų labai sunku. Kai kuriuose medžioklės plotuose tiesiog nepavyksta surasti ar sumedžioti visų elnių, nes tai užima labai daug laiko, o kvotos gali būti didžiulės. Keturiems medžiotojams gali tekti iki keturiasdešimt elnių per metus. Kitas faktorius – mes neturime daug laiko, kol šioje Norvegijos dalyje sutemsta praktiškai visai dienai. O su termovizija galime medžioti visą laiką. Man nebereikia jaudintis dėl dienos šviesos ir saulėlydžio, nes galiu medžioti nepriklausomai nuo to. Tai labai daug ką keičia ir labai padeda medžiotojų komandoms Norvegijoje.
Ar medžioji tik ten, kur gyveni, ar kartais keliauji ir kitur?
Namuose turint mažų vaikų, išvykti pamedžioti nėra paprasta. Bet anksčiau, kai vaikų dar neturėjau, kartais keliaudavau medžioti tetervinų Norvegijos gilumose, kalnuose. Tiesiog, kad pakeisčiau medžioklės scenarijų. Galima sakyti, kad tetervinų medžioklėje yra daugiau veiksmo nei elnių, nes įprastai visą laiką vaikštai, o paukščiai gali tave nustebinti, taigi visą laiką turi būti dėmesingas ir pasiruošęs. Tai – puiki alternatyva.
Ar planuoji su medžiokle supažindinti ir savo vaikus?
Žinoma, būtinai tai padarysiu, jei tik mano vaikai rodys susidomėjimą. Mažieji jau žino, kada aš medžioju. Nesu tikras, kad jie supranta, kas tai yra, bet ateityje jie neišvengiamai su tuo susidurs, nes vietinėje bendruomenėje medžioklė labai paplitusi. Dabar jiems – dveji ir treji, tad, kai tik išmoks kurį laiką pabūti tyliai, greičiausiai pasiimsiu juos su savimi.
Vyriausiasis sūnus kelis kartus buvo prie manęs prisijungęs, bet jis – paauglys ir šiuo metu turi kitų interesų. Susidomėjimas gali sugrįžti, kai jis dar šiek tiek paaugs. Aš irgi paauglystėje domėjausi kitais dalykais, bet, kai tapau vyresnis, vėl ėmiau domėtis medžiokle.
„Sunku išsirinkti mėgstamiausią prietaisą, nes reikia įvertinti daug faktorių. Bet prietaisas, kurį naudoju daugiausiai, yra „Axion 2 XG35“. Renkuosi jį dėl dydžio. Jis telpa į visas mano medžioklinės striukės kišenes. Jis lengvas ir jį patogu paimti ir iškart pradėti naudoti.”
Erik Aspen Bakke
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.