Patyrusiems medžiotojams atskirti įvairias gyvūnų rūšis yra paprasta. Tačiau tiems, kurie dar tik pradeda savo medžioklės kelionę, tai padaryti gali būti tikras iššūkis. Turbūt labiausiai painiojami yra stirnos ir taurieji elniai. Tad, jei ir tau kyla keblumų juos atskiriant, mes paruošėme kai ką ypatingo – labai išsamų ir informatyvų mūsų prekės ženklo ambasadoriaus Krzysztof Turowski iš Lenkijos straipsnį, kuriame jis aptaria stirnų ir tauriųjų elnių panašumus bei skirtumus.
Trumpa įžanga
Stirna (Capreolus capreolus) yra viena mažesnių elnio rūšių, dažniausiai sutinkamų centrinėje Europoje. Nepaisant to, kad ir patinai, ir patelės vadinami stirnomis, gana paplitusi nuomonė, kad tai – tauriojo elnio (Cervus elaphus) „žmona“. Tai gana įdomu, ypač atsižvelgiant į patinų (vadinamų stirninais) ir stirnų patelių svorį, kuris svyruoja nuo 15 iki 25 kilogramų. Žinoma, kai kurie pavieniai gyvūnai sveria kiek daugiau nei 25 kg, tačiau ne tiek daug, kiek taurieji elniai.
Tauriojo elnio patelė sveria nuo 70 iki 120 kilogramų, o patinas – nuo 100 iki 250 kilogramų ir daugiau. Tai bent 10 kartų daugiau nei stirnos, tad techniniu požiūriu, šių skirtingų rūšių poravimasis būtų problematiškas. Įdomu tai, kad tauriojo elnio ragai gali sverti tiek pat, kiek ir visa stirnos patelė.
Stebėjimui ir mokymuisi galima pasitelkti termovizinius prietaisus. Daugiausia detalių pamatysime naudodamiesi „Pulsar Merger LRF XP50“ ir „Krypton FXG“. Prietaisas su lazeriniu tolimačiu (LRF) taip pat padės įvertinti iki taikinio esantį atstumą. Būtent tai padeda lengviau suprasti tauriųjų elnių ir stirnų dydžių skirtumus. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad daugelyje šalių stirnų ir tauriųjų elnių medžioklė naudojant termovizorius yra draudžiama, tad visuomet privalu laikytis vietos įstatymų.
Mėgstamos vietovės
Šiek tiek susikoncentruokime ties buveinėmis, kurias renkasi šių rūšių gyvūnai. Yra daug tauriojo elnio porūšių. Tačiau manoma, kad tik Lenkijoje mes turime dvi tauriųjų elnių rūšis – Europos žemumų ir Europos Karpatų. Jie gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, kuriuose įsiterpę jaunuolynai, pievos ir pelkės. Jie mėgsta buveines greta pievų. Pavasarį juos galima rasti javuose ar nendrėse, vasarą ir rudenį – ąžuolų ir buko miškuose, o žiemą – pušynuose. Taurieji elniai, priešingai nei stirnos, mėgsta purvo vonias slėniuose, tai jų išskirtinė SPA forma.
Stirnos taip pat mėgsta miškus ir laukus. Kalbama, kad netgi yra du atskiri jų ekotipai – lauko stirnos ir miško stirnos. Labiausiai jos mėgsta gyventi vietovėse, kuriose gausu miškų, laukų ir pievų, o šalia yra medžių ar krūmų. Stirnos prisiriša prie savo nedidelės (apie kelių hektarų ploto) teritorijos ir nenori jos palikti. Vienintelė išlyga šiai taisyklei yra stirninai, ieškantys stirnų patelių poravimuisi.
Valgymo įpročiai
Stirnos minta tik augalais ir gali pasirinktinai suvalgyti iki 200 skirtingų rūšių žolelių ar augalų. Jos tiksliai žino, kurį iš visoje pievoje esančių augalų nori suvalgyti ir geba pasirinkti būtent jį. Taip pat jos minta ūgliais, uogomis ir žieminiais javais. Stirnos maitinasi maždaug kas kelias valandas ir beveik niekuomet negeria – joms užtenka vandens, esančio augaluose, ar rasos. Seni, patyrę stirninai išlenda nereguliariai, dažnai labai anksti ryte ar vėlai vakare, o dieną išnyksta it dūmas.
Taurieji elniai yra atrajotojai, turintys poligastrinį skrandį – visai kaip karvės. Jų mitybos racione augalų šiek tiek mažiau (iki 50 rūšių), jie minta žole, žolelėmis, pumpurais, uogomis, vaisiais, žieve ir net gilėmis. Maitinasi sutemus ir anksti ryte, o dieną ir naktį ilsisi kramtydami suvalgytą maistą.
Poravimosi ypatumai
Tauriųjų elnių poravimasis vadinamas ruja. Ji trunka nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Tuo metu tauriojo elnio patinas surenka patelių bandą ir saugo jas nuo kito jas apvaisinti galinčio patino. Jis neleidžia patelėms atsitraukti ir dažnai nuvaiko varžovus su jais susigrumdamas. Poravimosi sezono garsus galima girdėti iš daugelio kilometrų. Dažnai jie trunka visą naktį. Kviesliais vadinami patyrę medžiotojai geba imituoti ir dominuojančio patino, ir kitų, dėl patelės kovoti norinčių, tauriųjų elnių patinų skleidžiamus garsus.
Įprastai, taurieji elniai gyvena patelių ir jauniklių bandose, kurioms vadovauja vadinama bandos arba dominuojanti patelė. Lenkijoje bandos patelių medžioklė yra uždrausta ir laikoma neetiška. Kai nevyksta ruja, kurios metu patinai negali pakęsti varžovų buvimo, tauriųjų elnių patinai dažnai susiburia į nedideles bandas.
Stirnų ruja trunka nuo liepos iki rugpjūčio. Priešingai nei taurieji elniai, stirninai klajoja po teritoriją ieškodami stirnų patelių. Piršlybos tęsiasi kelias dienas, po jų vyksta poravimasis, o tuomet stirninas keliauja ieškoti kitos patelės. Dažnai galima pastebėti vienas kitą besivaikančius stirninus, tačiau tauriųjų elnių gaudynėms šis reginys neprilygsta.
Kartais nutinka taip, kad ruja pasikartoja ir rudenį. Ji vyksta dėl stirnų patelių vaisingumo stokos vasarą. Tai neturi įtakos vaisiui, nes patelių nėštumas prasitęsia ir trunka beveik 10 mėnesių, iš kurių didelę dalį embrionas tiesiog nesivysto. Apvaisinimui įvykus rudenį, nėštumas trunka penkis mėnesius. Abiem atvejais, jaunikliai gimsta pavasarį. Žiemą stirnos susimaišo į mišrias grupes ir vienintelis patikimas būdas atskirti stirniną nuo stirnos patelės yra pastebėti šalia jos uodegos esantį kailio kuokštą.
Vizitine kortele tapę ragai
Tauriųjų elnių ragai daug didingesni nei stirnų. Dažniausiai suaugusių stirnų ragai būna trišakiai, o kartais ir keturšakiai. Tuo tarpu taurieji elniai turi daug sunkesnius, masyvesnius ir žymiai kompleksiškesnius ragus. Jie skirstomi į skirtingas rūšis, vadinamas akine, tarpine ar karališka šaka. Kartais pasitaiko ir pokarūninė šaka ir karūna, sudaryta bent jau iš trijų šakų. Dvišakiai ragai vadinami šakėmis. Taurieji elniai gali turėti vienpusę arba dvipusę pokarūninę šaką, o jų ragai gali būti simetriški, asimetriški ir kartais net didesni už vienuolikašakius. Dvylikašakiai net turi pavadinimą: jie vadinami karališkaisiais tauriaisiais. Jei elnių stebėjimui naudoji termovizorių, turėk omenyje, kad pamatyti jų ragus sudėtinga – gali prireikti padirbėti ties nustatymais. Stebėjimui taip pat gali naudoti naktinio matymo įrangą su 950 infraraudonųjų spindulių apšvietimu, žvėris to nepastebės.
Galutinę ragų formą ir dydį nulemia ne tik amžius, bet taip pat ir gyvūno būklė, hormonai, maistas bei klimatas. Gana dažnai pasitaiko, kad tauriojo elnio patinai ar stirninai turi netaisyklingos formos ragus. Retkarčiais ant stirnino ar elnio galvos vietoje ragų galime pamatyti aksomines kaulines ataugas. Tai susiję su hormonų sutrikimais, šie žvėrys dažnai nuo jų kenčia.
Ir stirninai, ir taurieji elniai meta ragus kasmet. Stirninai tai daro rudenį ir žiemą, o stipriausiems iš jų šis procesas prasideda anksčiausiai.
Nepaisant to, kad abi šios rūšys yra skirtingos, tiek tauriųjų elnių, tiek stirnų medžioklė gali būti labai įdomi ir reikalaujanti daug pastangų. Abiem atvejais jų mėsos skonis yra stulbinantis, be to, ji ir labai sveika. Net jei ir nemedžioji, pasitaikius progai rasti šią mėsą valgiaraštyje, būtinai jos paragauk. Pats pamatysi, kokia gardi yra elniena.
Tegu miškas tau būna dosnus, arba kaip sakoma Lenkijoje: „Darzbór!“
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.