Jonas Ohman
Nuotraukos:
Blue/Yellow Foundation
Numatoma skaitymo trukmė: 5 min.
Jau antrus metus iš eilės „Yukon Group“ didžiuojasi galėdama prisidėti prie „Radarom“ kampanijos – pilietinės iniciatyvos, kuria siekiama surinkti lėšų Ukrainos kariams, ginantiems ne tik savo tautos, bet ir visos Europos laisvę nuo Rusijos agresijos.
Nors „Pulsar“ prietaisai yra skirti civiliniam naudojimui, šį prekės ženklą valdanti bendrovė ir toliau tvirtai remia Ukrainą. Šiais metais „Yukon Group“ yra viena didžiausių „Radarom“ rėmėjų, skyrusi 200 000 eurų paramą.
Gegužę turėjome galimybę pabendrauti su fondo „Blue/Yellow Foundation“ vadovu Jonas Ohman – kalbėjomės apie karo keliamą nuovargį, padėtį Ukrainos fronte ir artėjančią karo grėsmę. Fondas, kuriam vadovauja Jonas, yra ne tik vienas pagrindinių kampanijos „Radarom“ organizatorių, bet ir viena seniausių ir didžiausių Lietuvos organizacijų, siekiančių paremti Ukrainos kovą už laisvę.
Interviu
Balandžio pabaigoje JAV Atstovų Rūmai patvirtino pagalbos Ukrainai paketą, o Europos šalys taip pat skatina tiekti daugiau ginklų. Atsižvelgiant į tai, kad dažnai lankotės Ukrainos fronte tam, kad perduotumėte pagalbą – ar artimiausiu metu numatote kokių nors teigiamų pokyčių?
Deja, ne, artimiausiu metu gerų naujienų nebus. Tai lemia kelios priežastys. Pirma, Rusija suintensyvino savo puolimą, paversdama Ukrainos pralaimėjimą svarbiausiu Putino Rusijos prioritetu, ir skiria visus savo išteklius šiam tikslui pasiekti. Mes jau žinome Rusijos karinių pajėgumų mastą, ir jie yra visiškai dislokuoti Ukrainoje.
Antra, po pradinio pasipriešinimo mobilizacijai Rusijoje dabar kariai į frontą viliojami finansinėmis paskatomis. Verbavimo mastai yra labai dideli – jie peržengia Rusijos sienas ir driekiasi iki pat Nepalo bei Kubos. Nepaisant didelių žmogiškųjų Rusijos sąnaudų, ji nerodo jokių ženklų, kad ketina sustoti.
Nors pagalba teikiama, ji dažnai vėluoja šešis mėnesius. Ukrainos padėtis šiuo metu yra dar keblesnė nei 2022 m. Lankydamasis jų padaliniuose matau personalo ir išteklių spragas. Žinau, kiek žmonių turėtų būti, ir matau, kiek jų yra… Ukraina nepasirengusi plataus masto puolimui, o net ir gynybinės pastangos tampa dideliu iššūkiu.
Taip pat nėra jokių perspektyvų, kad pavyks rasti diplomatinį sprendimą. Tarp abiejų pusių nėra bendros pozicijos. Nežinau, kodėl Vakarai tiki, kad šis karas greitai baigsis. Rusijai tai tapo gyvenimo būdu. Negalime pamiršti, kad Rusija turi sąjungininkių, pavyzdžiui, Kiniją, kuri netiesiogiai ją remia. To įrodymus matome fronto linijose, pavyzdžiui, Kinijoje pagamintus sviedinius.
Beveik dešimtmetį vadovavote „Blue/Yellow Foundation“. Ar galite papasakoti, kaip fondas pradėjo savo veiklą ir kaip keitėsi jo misija?
Pradžia buvo labai paprasta. Nors esu taikus švedas, gyvenantis Lietuvoje, tarnavau Švedijos žvalgybos padalinyje ir nuo to laiko domėjausi Rusijos karine raida. 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą, atpažinau Rusijos specialiųjų pajėgų požymius ir supratau, kad Rusija puola kaimyninę šalį.
Prasidėjus konfliktui Rytų Ukrainoje buvo aišku, kad šįkart Rusija buvo geriau pasirengusi. Ji buvo sukūrusi gudrią strategiją, kaip užimti svetimas teritorijas ir kartu neigti savo buvimą jose. Pasaulis buvo pasimetęs, o Ukrainos kariuomenė buvo prastos būklės. Buvau labai susirūpinęs, tad nusprendžiau padėti.
Su draugų, pažįstamų ir bendraminčių palaikymu pradėjome gabenti pagalbą Ukrainai ir įkūrėme fondą „Blue/Yellow Foundation“. Jau tada lietuviai suprato situacijos rimtumą ir susitelkė, skirdami nemažai lėšų. Atsisakiau karjeros kine ir pradėjau užsidirbti pragyvenimui mokydamas švedų kalbos, todėl galėjau dalyti laiką tarp Lietuvos ir Ukrainos, nors tai buvo sudėtinga. Mano darbas ne visada malonus, bet jis teikia pasitenkinimą ir yra labai svarbus.
Dažnai sakau, kad esame tarsi saugumo startuolis. 2022 m. patyrėme didžiulį paramos antplūdį po didelio masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Kai prasidėjo invazija, vis dar buvau Ukrainoje, o man išvykstant paskambino kolega: „Jonas, mūsų sąskaitoje yra milijonas. Ne, du milijonai. Ne, trys…“ Lietuvos verslas sureagavo greitai, kelios įmonės kasdien pervesdavo dideles aukas.
Šiandien fondas yra kitame etape, tačiau mes išliekame tokie pat atsidavę savo misijai. Esant poreikiui, savo pastangas galėtume išplėsti dešimteriopai. Kiekvieną dieną gauname prašymų iš fronto linijų skirti dešimtis tūkstančių eurų paramos.
Jonas Ohman
Interviu
Pastebėta, kad viena iš labiausiai pripažintų Blue/Yellow kampanijų „Radarom“ šiemet sulaukė mažiau įmonių ir visuomenės dėmesio. Kaip manote, ar žmonės jau pavargo, ar tiesiog teikia pirmenybę kitiems klausimams?
Tiek visuomenės, tiek verslo požiūriu Lietuvai sekasi geriau nei bet kada anksčiau. Per pastaruosius dvidešimt metų ekonominė padėtis nuosekliai gerėjo. Taigi, mano nuomone, išteklių yra.
Tačiau, kai kalbuosi su įmonių vadovais, jie man dažnai sako: „Atsiprašau, Jonas, bet šiais metais turime kitų prioritetų, kitų projektų, kuriuos reikia vystyti.“ Psichologiškai juos suprantu. Mes pripratome prie karo; jis pradeda atrodyti normalus. Bet aš bandau juos įtikinti, kad šį megapolitinį geopolitinį iššūkį reikia spręsti iki galo, nes kitaip jis pasieks mus. Man atrodo, kad į šią grėsmę žiūrime nepakankamai rimtai, galbūt manydami, kad didžiosios Vakarų valstybės ją išspręs.
Nepaisant to, man patinka dirbti su verslo įmonėmis, nes jos supranta, kad tai, jog dabar gyvename gerai, nereiškia, kad gerai gyvensime ir kitą savaitę. Štai kodėl pernelyg nesmerkiu mažesnio įnašo į „Radarom“, palyginti su praėjusiais metais, kai surinkome 14 mln. eurų. Taip, suma buvo mažesnė, o motyvacija pasikeitė, tačiau tai vis dar reikšminga parama.
Interviu
Šiais metais į „Radarom Safe Warrior“ paketą buvo įtraukti naktinio matymo prietaisai. Ar naktinis matymas vis dar toks pat aktualus, kaip ir pirmaisiais didelio masto karo metais?
Tikrai taip. Naktinis matymas yra labai svarbus. Tai palyginti nebrangi technologija, tačiau labai veiksminga ir ne kartą įrodžiusi savo vertę Ukrainos daliniuose. Ji leidžia užtikrinti perimetro apsaugą, matyti, kas vyksta per atstumą, ir aptikti priešus iš toli. Termovizija yra dar vienas dalykas, kurį mes teikiame. Termovizorius galima montuoti ant kulkosvaidžių, naudoti snaiperiams pastebėti ir, kas labai svarbu, dronams aptikti. Pavyzdžiui, dronas „Shaheed“ skleidžia šilumą, todėl jį galima aptikti termovizoriumi. Apskritai, termovizoriai ir naktinio matymo prietaisai dabar yra nepakeičiami dronų ir kovos su dronais srityje.
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.