„Etika – tema, priklausanti nuo šalies, regiono, žmogaus, bendruomenės, laiko ir išsilavinimo“, – sako Jón Rúnar Guðjónsson, kai paprašome jo pasidalinti, ką etiška medžioklė reiškia jam. Šiuo metu Danijoje gyvenantis ir Švedijoje medžiojantis islandas apkeliavo daugybę šalių, o skirtingų kultūrų patirtys jam padėjo suprasti, kad medžioklės etikoje viskas nėra tik juoda ar balta, kad tai – tema, kuriai aprašyti nepakanka vieno sakinio. Taigi, paprašėme jo atsakyti plačiau, o dabar jo pamąstymus kviečiame paskaityti ir jus.
Manau, kad etiškumas varijuoja priklausomai nuo šalies ir vietovės. Man svarbu visada parodyti pagarbą žvėrims, nesvarbu, kokio jie dydžio. Niekada negali perlipti per gyvūną ar kitaip rodyti jam nepagarbą. Esu dėkingas už atiduotą gyvybę, kurios dėka aš ir mane supantys žmonės galės dalintis gardžiais patiekalais.
Etika labai priklauso ir nuo aplinkos. Žemyninėje Europoje sumedžioti ant žemės tupintį paukštį įprastai laikoma neetišku elgesiu. Bet taip yra dėl to, kad augmenija tau užtikrina daugybę paukščių be didelių medžioklės pastangų – kad į namus parsivežtum paukštį, tau užtenka turėti gerus šaudymo įgūdžius. Bet jei medžioji baltuosius tetervinus Islandijoje, seki paskui paukščių grupę, o tam, kad juos surastum, turi 15 kilometrų žygiuoti kalnais ir kalvomis. Tokiu atveju, sumedžioti ant žemės tupintį paukštį jau nebebus neetiška, nors europinis požiūris ir yra padaręs įtaką daliai Islandijos medžiotojų. Kuo daugiau medžioji ir kuo daugiau kultūrų, regionų ir šalių tuo tikslu aplankai, tuo geriau supranti, kad viskas nėra juoda ir balta – etiškumas ima priklausyti nuo teritorijos, rūšies ir situacijos.
Etiškas elgesys reiškia ir savo ribų žinojimą bei tinkamo gyvūno medžioklei pasirinkimą. Kad galėtum tai padaryti, turi treniruotis ir įgauti patirties. Laikau save pakankamai taikliu šauliu, bet esu padaręs klaidų, dėl kurių susilaikau nuo medžioklės su varovais. Man labiau patinka turėti daugiau laiko pasirinkti, kurį gyvūną medžiosiu. Dėl to naktinė ir sekimo medžioklės – mano mėgstamiausios, ypač, kai turiu prieigą prie įrangos, kuri padeda man priimti teisingus sprendimus.
Bet turėti gerą įrangą neužtenka; turi ją gerai suprasti, o daugybė medžiotojų, tik pradėję naudoti naktinius ar termovizinius taikiklius, neturi reikiamų žinių. Todėl kiekvieną trečiadienio vakarą mokau tuos, kuriems tai įdomu, kaip tinkamai naudotis naktinio ir šiluminio matymo prietaisais. Per šias pamokas pastebėjau, kad yra du pagrindiniai nustatymai, kurių žmonės nemoka pakoreguoti. Pirmasis – dioptrijos. Jų reguliavimo žiedas yra arčiausiai akies, jį reikia sureguliuoti taip, kad ikonos ekrane būtų ryškios ir aiškios. Tada turi išmokti reguliuoti fokusavimą. Tai gali padaryti žiedu ar rankenėle, jie dažniausiai būna arčiausiai lęšio. Kai įvaldai šiuos du nustatymus, etiška medžioklė, teisingo gyvūno pasirinkimas ir, žinoma, teisingas prietaiso prišaudymas tampa daug paprastesni.
Be šių žinių trūkumo, laimei, nepastebiu, kad žmonės darytų daug etikos ar saugumo klaidų. Tiesa, kai kurie pamiršta išimti šovinius iš ginklo lipdami į ar iš medžioklės bokštelio. Ne visi parodo kitiems medžiotojams, kad jų ginklas tuščias, prieš lipant į automobilį. Šiuos dalykus, manau, visi galėtume išmokti daryti geriau.
Kas liečia kitus etiškos medžioklės aspektus, neperšu savo įsitikinimų kitiems. Kaip ir religija ar kiti asmeninio gyvenimo aspektai, etika yra dalis to, kas tu esi, kaip tu buvai užaugintas. Tai – labai individualu. Jei manęs paklausia, parodau, kaip elgiuosi aš pats, bet niekada to nepateikiu kaip vienintelio ir teisingiausio būdo. Aš, kaip ir visi, esu padaręs klaidų ir vis dar jų padarau, bet taip pat stengiuosi iš to pasimokyti ir jų nekartoti.
Galiausiai, šaudymo etika. Dauguma medžiotojų sutiks, kad etiška medžioklė yra ta, kuri gyvybę atima kiek įmanoma greičiau ir su kiek įmanoma mažiau skausmo. Bet ir čia yra skirtumų. Tikslus šūvis į galvą yra labai greitas būdas sumedžioti gyvūną, bet jei kažkas nepasiseks, turėsi labai sužeistą žvėrį, kuris ilgai kankinsis, kol galiausiai pastips nuo alkio ar troškulio, o surasti jį bus labai sunku. Todėl dauguma medžiotojų sako, kad geriau taikytis į širdies-plaučių plotą. Jis didesnis, gyvūnas nesikankins ir jį bus paprasčiau surasti.
Man etiška medžioklė reiškia, kad turiu apsvarstyti ir įvertinti daugybę dalykų, įskaitant ir kokio gyvūno siekti bei kiek tos rūšies žvėrių gyvena konkrečioje teritorijoje apskritai. Tada dar yra nuotolis ir augmenija. Tankiame miške 80–100 metrų man yra maksimalus nuotolis, nes tokioje situacijoje praktiškai neįmanoma atlikti pakartotinio šūvio. Atvirame lauke ar kalvose nuotoliai gali būti daug didesni, nes ten dažniausiai turėsi galimybę ir antram ar trečiam šūviui. Nors mes visi siekiame, kad vienam gyvūnui užtektų vieno šūvio.
Bet kaip jau sakiau, viskas priklauso nuo situacijos. Jei medžioji kiškius su 17 HMR, praktiškai visada taikysi į galvą, nes taip greičiau, neprarasi mėsos, o galva yra matomiausia tos rūšies kūno dalis. Medžiodamas stirnas ar didesnius elnius visada taikausi į širdies-plaučių plotą. Jei augmenija tokia, kad gali būti sunku parsitempti gyvūną, taikausi į nugarą ar aukščiau į plaučius, kad gyvūnas iškart parkristų.
Taigi, apibendrinant, man etiška medžioklė reiškia pagarbą gyvybei ir gamtai, saugumą žmonėms ir kiek įmanoma greitesnį bei neskausmingesnį šūvį. Man atrodo absoliučiai privalu prisitaikyti prie kiekvienos situacijos ir aplinkos, kad galėtum priimti protingus sprendimus, kurie leis rūšims klestėti ir toliau.
Jón Rúnar Guðjónsson
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.