Nuotraukos:
Jón Rúnar Guðjónsson, Stefan Orman
Nepaprastai didžiuojamės „Pulsar“ šeima, kurią per visus šiuos metus mums pavyko suburti. Prie mūsų prisijungę ambasadoriai – ne tik aistringi medžiotojai ir entuziastingi įrangos testuotojai, bet ir nepaprastai rūpestingi žmonės, kurie daug dėmesio skiria gamtos tausojimui ir sąmoningai, etiškai medžioklei. Šiandien džiaugiamės galėdami pasidalinti mūsų ambasadoriaus iš Danijos – Jón Rúnar Guðjónsson – mintimis. Gimęs Islandijoje, jis neabejotinai turi ką papasakoti apie mūsų nuostabios, laukinės gamtos išsaugojimo svarbą.
Kas yra sąmoninga medžioklė?
Būti sąmoningu medžiotoju reiškia jausti besąlygišką meilę gamtai ir aplinkai. Tai – veikla, padedanti saugoti gamtą ir reikalaujanti gilios pagarbos visai ekosistemai. Daugybė kasdienių žmogaus sprendimų turi įtakos gamtai. Sąmoningi medžiotojai daro viską, ką gali, kad išlaikytų tinkamą, natūraliai klestinčią pusiausvyrą tarp rūšių ir gamtos, tuo pačiu šiame procese nuolat pritaikydami ir savo turimas žinias. Jų sprendimai visuomet grindžiami gamtos išsaugojimo ir kiekvienos vietovės ar rūšies teigiamos evoliucijos idėja. Taip pat, siekdami padaryti kuo mažesnį poveikį ir palikti minimalų pėdsaką, jie kruopščiai renkasi tam pritaikytus prietaisus.
Įgūdžių ir kokybės svarba
Norint tapti sąmoningu medžiotoju, reikia būti ir puikiu sekliu, šauliu bei gamtos mylėtoju. Būti tiesiog gamtos stebėtoju neužtenka – reikia ir labai gerai ją pažinti. Praktikuotis atpažinti konkretų gyvūną reikia tam, kad pavyktų jį sumedžioti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Būtina turėti tinkamą įrangą, žinoti, kaip ja naudotis ir suvokti jos bei savo paties ribotumus. To išmokstama tik praktikuojantis ir daugybę valandų praleidžiant gamtoje.
Siekiant tapti kiek įmanoma sąmoningesniu medžiotoju, gyvybiškai svarbu, kad jūs ir jūsų įranga puikiai prisitaikytumėte prie gamtos, o prietaisai būtų patvarūs ir veiktų be priekaištų. Norint tapti sąmoningu medžiotoju, gamtoje reikės praleisti daug valandų, todėl energija, vanduo bei sausi ir šilti drabužiai – būtini, nors vien to tikrai nepakaks. Medžioklės įranga turi būti atspari natūraliems gamtos elementams: stipriam vėjui, purvui, drėgmei ir kintančiai temperatūrai. Galima sakyti, kad visa įranga turėtų būti sukurta pagal gamtos diktuojamas taisykles.
Tinkamų prietaisų pasirinkimas
Tam, kad galėtume nustatyti gyvūno tipą, amžių ir lytį, reikia gero optinio prietaiso. Skirtingos gyvūnų rūšys kiekvienoje vietovėje elgiasi skirtingai. Dauguma atvejų, kokybiškas termovizinis monoklis puikiai tinka identifikuojant gyvūnų rūšis. Didelėje, atviroje vietovėje svarbus platus matymo laukas, nes jis padeda lengviau nuskenuoti aplinką. Dėl didelių atstumų čia taip pat labai svarbus ir vaizdo jutiklis. Taigi, medžioklei laukuose aš rekomenduoju „Axion XG35“ arba „Helion 2 XP50 PRO“. Jie padės pastebėti judesį net ir iš itin didelio atstumo.
Jei medžioklės teritorija yra kiek mažesnė, su trumpesniais nuotoliais ir įvairiais medžiais, identifikuoti gyvūną dažnai bus lengviau, nes nėra žolės (arba ji – neaukšta), todėl visas gyvūno kūno kontūras bus aiškiai matomas. Miškuose gyvūnai ne tokie tylūs kaip laukuose, todėl juos galima pastebėti ir kitu būdu. Gyvūnui judant jį aptikti lengviau, nes galime išgirsti lūžtančią šaką ar šnarančius lapus. Taigi, tokiu atveju matymo laukas tampa kiek mažiau svarbus.
Kitas svarbus faktorius – mažiausias galimas prietaiso priartinimas. Pavyzdžiui, „Axion XM30F“ turi trigubą priartinimą, kuris leidžia nesudėtingai atpažinti gyvūną, esantį artimame ar vidutiniame nuotolyje. Tuo tarpu „Axion XQ35“ mažiausias galimas priartinimas yra dvigubas, taip pat jis turi ir geresnį jutiklį, o tai padeda geriau matyti gyvūno kontūrus ir bendrą lauko vaizdą. Abu šie prietaisai yra labai lengvi ir kompaktiški.
Gyvūnų identifikavimui su taikikliu naudojami skirtingoms situacijoms pritaikyti prietaisai. Pirmiausia, tamsoje nerekomenduoju šaudyti iš didesnio nei 100–200 metrų atstumo. Šaunant ir taip reikia atsižvelgti į daugybę faktorių, o tamsa situacijos tikrai nepalengvina. Kaip ir monokliai, šie prietaisai taip pat skiriasi savo galingumu. Šioje srityje lyderiauja „Thermion 2 XP50 LRF PRO“, leidžiantis gyvūnus aplinkoje identifikuoti geriausiai iš visų taikiklių.
Tačiau tam tikrose situacijose gyvūnų identifikavimui labiau tinka skaitmeniniai naktinio matymo prietaisai. Jei gyvūnas gulėjo ant žemės ir jo kūno skleidžiama šiluma sušildė aplink jį esančią sritį, per didesnį nei 80 metrų atstumą jo kūno kontūrą pamatyti gali būti sunku. O su „Digex C50“ atskirti, ar tai lapė, barsukas, ar gulintis šernas bus paprasčiau. Nors, jei gyvūnas guli aukštose žolėse, „Digex C50“ atspindės infraraudonuosius spindulius, todėl šerno lyties nustatyti nepavyks. Kita vertus, tai padaryti galima stebint gyvūno kūno formą. Patino kūnas yra „A“ formos, stipresnis, jo snukis suspaustas, o patelės kūnas labiau primena statinę ir ji turi ilgesnį snukį. Patinai dažnai būna po vieną ar grupelėse po kelis, o patelės – grupėse su mažaisiais.
Šaudant iš aukštai ar aukštos augmenijos apsuptyje, identifikavimui ir nusitaikymui puikiai tinka „Digex C50“ ir kiti skaitmeniniai naktinio matymo prietaisai. Jei šaudai nuo žemės iš šiek tiek tolesnio nuotolio, „Thermion XP50 PRO“ bus pats geriausias pasirinkimas. Gyvūnų sekimui laukuose ir šaudymui iš artimų ar vidutinių atstumų puikiai tinka „Talion XQ38“. Jis nedidelis, lengvas ir pasižymi gera identifikavimo kokybe.
Svarbu prisiminti, kad nėra tokio prietaiso, kuris tobulai tiktų viskam. Dėl to reikia žinoti savo medžioklės stilių ir aplinką, kurioje bus medžiojama. Žinoma, brangesni prietaisai turi žemesnį NETD, didesnius sensorius ir geresnius objektyvus, tad jų panaudojimo spektras platesnis. Atitinkamai, mažiau kainuojantys prietaisai pasižymi tam tikrais ribotumais, todėl jų naudojimas labiau specializuotas.
Mano požiūris į sąmoningą medžioklę
Man sąmoninga medžioklė reiškia aktyvius veiksmus, kurie leidžia kartu egzistuojančioms rūšims klestėti. Tai – sąmoningumas poreikių ir pokyčių atžvilgiu ir aktyvūs veiksmai kuriant geriausią įmanomą gamtos ir aplinkos ateitį.
Sąmoningi medžiotojai aktyviai įsitraukia siekdami savo medžioklės plotuose esančius laukinius gyvūnus išlaikyti sveikus. Tai daroma medžiojant gyvūnus, kuriuos medžioti galima ar būtina, siekiant išlaikyti kitus gyvūnus sveikus ir išsaugoti reikiamą jų kiekį reprodukcijai. Aš tai darau visuomet rinkdamasis tik pačius silpniausius gyvūnus ir turėdamas gerą medžioklės planą. Kodėl renkuosi būtent silpniausius? Nes mažiausiai tikėtina, kad jiems pavyks išgyventi per žiemą.
Kalbant apie medžioklės planavimą, būtina prisiminti, kad kiekviena vietovė yra skirtinga ir kad neįmanoma pasirengti plano, kuris tiktų joms visoms. Nepaisant to, yra kelios esminės taisyklės. Sveiki ir geri medžioklės plotai Europoje pasižymi mišria augmenija, laukais ir mišku. Dešimtyje hektarų ploto turėtų būti maždaug vienas elnias. Medžiojant 100 hektarų plote, per metus neturėtų būti sumedžiojami daugiau nei 3–5 elniai. Sumedžiojus vieną elnio patiną, galima sumedžioti vieną patelę ir vieną ar du jauniklius.
Jei vietovė ir joje esantys gyvūnai sveiki, kasmet joje turėtų atsirasti 10–15 jaunų elnių. Medžiojant pagal mano planą, vietovėje liks 5–7 patinai ir tiek pat reprodukcijai tinkamų patelių. Tokiu atveju, jauniklių turėtų gimti dvigubai daugiau.
Pateikti skaičiai tėra pavyzdžiai, tačiau jie paremti biologų tyrimais ir rekomendacijomis. Žinoma, kiekvienai vietovei taikomos skirtingos taisyklės. Yra vietų, kuriose žmonės medžioja tik vyresnius, o kiti renkasi įvairesnio amžiaus elnius. Remdamasis asmenine patirtimi, pastebiu, kad medžiojant vyresnius elnius, jie dažniausiai nesulaukia 3–5 metų amžiaus. Medžiojant įvairesnio amžiaus gyvūnus, gali pasitaikyti keli labai seni (elnių amžiaus kontekste), maždaug 6–10 metų, elniai; taip užtikrinami įvairūs amžiaus intervalai. Tai savo ruožtu suteikia elniams daugiau laiko įgyti visų svarbių žinių – sendami jie išmoksta naujų dalykų ir dar turi laiko išmokyti to jauniklius. Kaip kitaip jiems pavyks sužinoti, ką valgyti, kur yra kelias ir kaip sušilti?
Vyresniems elniams tapus itin agresyviais ir ėmus žudyti elnių ar kitų rūšių jauniklius, sąmoningas medžiotojas reaguoja į šią problemą. Tai pasitaiko ir tarp kitų rūšių gyvūnų. Pavyzdžiui, lapės gali staiga supykti ir imti žudyti tik dėl smagumo. Sąmoningi medžiotojai gali pastebėti tokį elgesį ir užkirsti jam kelią siekdami išlaikyti natūraliai geriausią gyvūnų kiekį.
Argumentas nemedžiojantiems
Norėdamas apie sąmoningą medžioklę papasakoti nemedžiojantiems žmonėms, akcentuoju tai, kad mes gerai perprantame, puikiai pažįstame gamtą ir, priešingai nei daugelis žmonių, gamtos klestėjimo siekiame aktyviai. Mes labai gerbiame gamtą. Manau, kad tai kyla iš gilaus gamtos supratimo, kurį įgyjame medžiodami.
Mėgstu naudoti paprastą palyginimą, kurį suprasti gali kiekvienas. Norint išmokti skaityti, pirmiausia reikia pažinti raides. Pabandyk prisiminti, kaip smagu buvo, kai išmokai jas visas! Vėliau raides imame jungti į žodžius ir džiaugsmą ima keisti pasididžiavimas – jaučiamės jau tiek daug žinantys. Tačiau staiga pamatome, kad žodžiai tampa sakiniais, sakiniai – istorijomis, o istorijos – pasakojimais, kuriuose gausu emocijų ir charakterių. Kai kuriems iš mūsų atrodo, kad tai viskas, ką reikia žinoti apie skaitymą. Tačiau kiti gilinasi toliau ir atranda dar gilesnius skaitymo sluoksnius, tuos, kurie padeda mums tapti gydytojais, teisininkais ir savo srities ekspertais, profesionalais.
Sąmoningas medžiotojas yra tarsi niekuomet nenustojantis skaityti žmogus. Mes visada siekiame pažinti naujus, gilesnius gamtos sluoksnius. Gyvūnus matome ne kaip atskiras raides, o verčiau, kaip dalį abėcėlės, kuri kuria sakinius ir taip tampa visos gamtos istorijos dalimi. „Skaitome“ takelius, gyvūnus, augaliją ir gamtos stipriąsias bei silpnąsias puses.
Sąmoningi medžiotojai daro viską, ką gali, kad išlaikytų gerą, natūraliai klestinčią pusiausvyrą tarp rūšių ir gamtos, tuo pačiu šiame procese nuolat pritaikydami ir savo turimas žinias.
Įdėti daugiau pastangų
Tačiau būti sąmoningu medžiotoju ne visuomet užtenka. Tam, kad būtume išties sąmoningi žmonės, turime ieškoti būdų, kaip sugyventi su gamta kasdien, kiekviename savo žingsnyje. Kaip efektyviausiai galėtume panaudoti savo turimus išteklius? Kokią įtaką planetai daro mūsų mitybos pasirinkimai?
Turėtume būti sąmoningi savo per savaitę suvartojamos mėsos kiekio atžvilgiu ir atidžiai įvertinti tai, iš kur gauname maistines medžiagas. Tiesą sakant, daugeliui mūsų visiškai pakanka 250 gramų mėsos ar 300 gramų žuvies per savaitę tam, kad gautume reikiamų vitaminų ir mineralų. Aišku, jų galima gauti ne tik iš mėsos ir žuvies. Ir žinoma, mėsa turi būti geros kokybės.
Sąmoningai priimti gyvenimo būdo sprendimai naudingi kiekvienam iš mūsų. Paprastas dalykas, kurį gali padaryti, jei tau rūpi planeta: rinkdamasis maisto produktus, visada žvilgtelk į ant pakuotės nurodytą galiojimo datą. Visuomet rinkis maistą su anksčiausia galiojimo pabaigos data. Jei visi tai darytumėme, maisto gamintojai turėtų daugiau laiko prisitaikyti prie realaus poreikio ir būtų iššvaistyta mažiau maisto. Susimąstymas apie tai, kaip sumažinti vartojimą priimant teisingus sprendimus, labai padėtų mūsų planetai.
Ir žinoma, prisiminkime meilę ir pagarbą vienas kitam, gamtai ir gyvūnijai. Nuoširdi pagarba padės kuriant geresnę šiandieną ir geresnę ateitį.
Prisiminkime meilę ir pagarbą vienas kitam, gamtai ir gyvūnijai. Nuoširdi pagarba padės kuriant geresnę šiandieną ir geresnę ateitį.
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.