Kenkėjų kontrolė daugeliui medžiotojų yra neatsiejama gyvenimo dalis. Tačiau tam reikia specialių įgūdžių, kurie gali skirtis priklausomai nuo šalies ir pačių plėšrūnų. Norėdami geriau susipažinti su kenkėjų kontrolės subtilybėmis, pasikalbėjome su trimis medžiotojais: Nathan Stuart iš Australijos, Krzysztof Turowski iš Lenkijos ir Matthias Lusch iš Vokietijos.
Pokalbį pradėjome nuo susipažinimo su medžiotojų patirtimi kenkėjų kontrolės srityje – visi mūsų kalbinti ambasadoriai pasidalijo skirtingomis istorijomis. Australų medžiotojas Nathan Stuart prisistatė kaip stuburinių kenkėjų kontrolės ir šaudymo pagal sutartį specialistas. Jis medžioja žiurkes, balandžius, triušius, kiškius, lapes, laukines kates bei šunis, ožkas ir laukines kiaules – visas invazines Australijos rūšis.
Matthias Lusch iš Vokietijos taip pat turi gana platų plėšrūnų, kuriais reikia pasirūpinti, sąrašą: „Aš medžioju lapes, barsukus, žebenkštis, usūrinius šunis, taip pat kregždes ir varnas su šautuvu ir spąstais.“
Tuo tarpu Krzysztof Turowski iš Lenkijos kompetencijos sritis yra šiek tiek labiau koncentruota: jam svarbiausia – lapės. „Kadangi mūsų šalyje pasiutligė nėra paplitusi, lapės labai greitai dauginasi ir neturi natūralių priešų. Tik medžiotojai gali veiksmingai valdyti jų populiaciją. Dažniausiai medžioju iš bokštelio arba medžių šešėlyje, naudodamas vilioklius. Kartais prireikia gyvų spąstų – juos padedu vietose, kur medžioklė neįmanoma, aplink pastatus ar vištides“, – aiškina medžiotojas.
Smalsu sužinoti, kaip kiekvienas iš jų įsitraukė į kenkėjų kontrolę. Pavyzdžiui, Krzysztof iš pradžių sudomino visiškai kita veikla: „Visada norėjau išmokti prisikviesti gyvūną. Iš pradžių išmokau kviesti šernus ir lapes. Lapę prisikviesti yra turbūt lengviausia. Nusipirkau savo pirmąjį plėšrūnų švilpuką ir pradėjau kviesti imituodamas užpulto kiškio balsą. Štai kaip prasidėjo mano nuotykis su lapių kvietimu. Mano medžiotojų klube taip pat yra žmogus, kuris labai aktyviai dalyvauja lapių medžioklėje. Jis puikiai geba perteikti savo įsipareigojimą kitiems.“
Matthias atveju kenkėjų kontrolės poreikis atsirado labai anksti: „Užaugau nedideliame plote, kur buvo daug fazanų ir kiškių. Norint turėti daug mažų gyvūnėlių, reikėjo medžioti plėšrūnus.“
Su Nathan tai visai kita istorija apie mėgėją medžiotoją, tapusį apmokamu kenkėjų kontrolieriumi: „Trumpai tariant, turiu įgūdžių, kurie leidžia man nušauti daug kenkėjų per trumpą laiką. Per pastaruosius kelerius metus medžioklė iš pramoginės tapo profesionaliu apmokamu darbu, verslu.“
Prieš užsiimdamas kenkėjų kontrole, turi žinoti tam tikrus dalykus. Nathan pataria pradėti nuo veiklos priežasčių: „Manau, kad svarbu suprasti, kodėl kenkėjų kontrolė turi būti vykdoma. Pagalvok apie laukines kates Australijoje, kurios daugeliui kelia daug diskusijų. Tačiau greita „Google“ paieška parodys, kad Australija pirmauja pasaulyje pagal vietinių gyvūnų išnykimą. Deja, laukinės katės labai prisideda šios statistikos.“
Matthias nuomone, tai taip pat susiję su gyvūnų apsauga: „Jei mes, medžiotojai, nemažinsime plėšrūnų populiacijos, anksčiau ar vėliau daugelis vietinių rūšių išnyks.“ Kalbant apie praktines žinias, Krzysztof pataria bendradarbiauti su ekspertais: „Lenkijoje pagrindines žinias tau turėtų suteikti medžiotojas, kuris rūpinasi tavimi per praktiką ir medžioklės kursus, kuriuose išmoksti plėšrūnų biologijos ir ekologijos pagrindų. Tada turi tęsti medžioklę, ieškoti gyvūnų urvų ir lavinti savo kvietimo įgūdžius.“
Matthias Lusch
Kadangi didelė kenkėjų kontrolės dalis atliekama sutemus, termovizijai tenka svarbus vaidmuo ne tik ieškant ir atpažįstant kenkėjus, bet ir užtikrinant maksimalų saugumą. Konkretus pasirinktas prietaisas priklausys nuo vietos taisyklių ir, žinoma, nuo konkrečių pageidavimų. „Šiuo metu man labai patinka „Merger LRF XL50“ termoviziniai žiūronai. Taikinio nustatymas yra svarbu, o toks didelės rezoliucijos prietaisas kaip „XL50“ yra nuostabus įrankis. Savo centrinio šaudymo šautuvams naudoju „Thermion 2 LRF XG50“, nes man patinka prietaiso 3x bazinis didinimas ir 640×480 rezoliucija. Tai tvirtas hibridinis optinis taikiklis, kuris, atrodo, puikiai tinka tiek mažesnių, tiek didesnių gyvūnų kenkėjų kontrolės darbams“, – dalijasi Nathan.
Krzysztof naudojasi beveik tokiu pat deriniu: „Man patinka mano „Thermion 2 XG50“ su nuostabiu didinimu. Tai puikus taikiklis šiai paskirčiai. Kai kalbama apie stebėjimą, nėra geresnių žiūronų už „Merger XL50“. Tiesą sakant, „XL“ puikiai tinka bet kokio tipo medžioklei. Tai pasaulinio lygio termovizinio stebėjimo šedevras.“
Matthias taip pat serga už „Merger“, nors taikymuisi jis turi patobulintą „Krypton 2“ – modernų ir universalų termovizinį priedą, kurį prireikus galima paversti rankiniu monokliu.
Žinoma, termovizorių neužtenka – reikia ir kitos įrangos. Nathan būtinai turi turėti patikimą trikojį, gerą raudoną LED žibintą, patogų šautuvo diržą ir termovizoriaus laikiklį. Matthias į sąrašą įtrauktų paprastus žiūronus, sekimo lazdą ir įvairius plėšrūnų švilpukus.
Apie kvietimą ir vilioklius plačiau dalijasi Krzysztof: „Man „Scotch Predator Call“ modelio skambesys yra vienas geriausių. Taip pat kviečiu su viliokliais, pagamintais „Klausen“ arba mano šalies kompanijų „Gunbroker“ ir „Kosmaty“. Kiekvienas iš jų yra puikus ir puikiai papildo vienas kitą. Iš arčiau naudoju pelės cypimą, iš toliau – kiškio garsą. Svarbu, kad medžioklės plotuose nebūtų per daug tų pačių modelių, todėl verta dalintis informacija su kitais medžiotojais apie tai, kas ką naudoja, nes lapės greitai pripras prie to paties garso.“
Kad ir kokie geri būtų naudojami prietaisai, visada svarbu prisiminti, kad tai tik įrankiai – jie nepakeis būtinų įgūdžių ir žinių. Nathan visada pabrėžia saugumo svarbą: „Žinoma, reikia gerai šaudyti, bet dažniausiai svarbiausia yra saugumas, reikia būti atsargiam ir žinoti, kada šauti nesaugu. Tai ypač svarbu vietovėse, esančiose netoli miesto teritorijų, kur labai svarbu pažinoti foną ir šaudymo kampus.“
Aplinkos pažinimas gali būti laikomas pagrindinėmis medžioklės žiniomis ir jokiu būdu neturėtų būti ignoruojamas kovojant su kenkėjais. „Jei kenkėjus naikini sutemus, visada susipažink su aplinka, kad sugebėtum saugiai orientuotis vietovėje, kurioje medžioji. Sekant gyvūną, ypač tankesniame miške, tamsoje galima lengvai pasimesti ir pasiklysti. Termovizinis prietaisas su lazeriniu tolimačiu taip pat yra labai patogus. Tamsoje, žiūrint į prietaiso ekraną, gali būti sunku įvertinti atstumus.“
Nathan Stuart
Krzysztof pabrėžia ir atkaklumo bei kantrybės svarbą. „Dar prireiks ir šiek tiek geros klausos, kad galėtum atkartoti viliojamų gyvūnų garsus. Jei nori išmokti vilioti, nepasiduok po pirmojo nesėkmingo bandymo“, – sako medžiotojas iš Lenkijos. Matthias dar primena, kad „turėtum būti šiek tiek atsargesnis ir daugiau dėmesio skirti vėjui bei aplinkai, nes plėšrūnai puikiai jaučia, girdi ir mato“.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį į metų laikus. Australijoje – ar bet kurioje kitoje vietoje, kur vasarą būna labai karšta – mažai tikėtina dienos metu pamatyti daug gyvūnų. Tiesą sakant, Matthias pataria palaukti žiemos, nes šaltesniais mėnesiais plėšrūnai turi geresnę odą. Krzysztof su tuo sutinka ir vadina sniegu padengtą žemę „idealiomis sąlygomis medžioti plėšrūnus“.
Nors daugelis į plėšrūnų kontrolę žiūri kaip į pareigą, ją vykdyti daug lengviau, kai ja mėgaujamasi, todėl mums buvo smalsu sužinoti, kodėl medžiotojams tai patinka. Nathan mėgstamiausias aspektas – gyvūnų apsauga. „Man patinka prisidėti prie įvairialypės Australijos ekosistemos ir žemės ūkio pramonės apsaugos“, – sako medžiotojas. Matthias patiria ir jaudulį, ir apčiuopiamą naudą: „Plėšrūnų medžioklė gali būti labai sėkminga ir įdomi, ypač smulkių gyvūnų. Be to, galima gauti puikių natūralių produktų, pavyzdžiui, odos, riebalų ir mėsos.“ O Krzysztof tai tarsi atlygis už pastangas: „Mano nuomone, tai didžiausias menas – sugebėti apgauti lapę ir priversti ją manyti, kad jos laukia nemokamas maistas arba galimybė perduoti savo genus per rują.“
Nors visa tai skamba įdomiai, kenkėjų kontrolė gali atimti daug laiko ir pastangų, kurias būtų galima skirti medžioklei. Kaip mūsų ambasadoriai randa pusiausvyrą? „Tai labai sudėtingas klausimas. Dabar daug kas, ką darau, yra kenkėjų kontrolė, taigi „darbas“. Tačiau kiekvienais metais stengiuosi rasti laiko medžioti ir persekioti elnius rujos metu (rudenį) ir dalytis šia aistra su savo vaikais”, – pasakoja Nathan.
Mūsų, Europos medžiotojų, atveju motyvacija kyla iš noro ir galimybės medžioti apskritai – be kenkėjų kontrolės medžiojamieji gyvūnai greičiausiai patektų į bėdą. „Čia nėra jokių trukdžių. Veikiau šios veiklos viena kitą papildo ir leidžia medžioti smulkiuosius gyvūnus“, – įsitikinęs Matthias.
Krzysztof situacija panaši – motyvacija kyla iš senos vietinės tradicijos: „Kova su kenkėjais man taip pat yra medžioklė, bet, deja, sunkiausia yra tai, kaip nušautos lapės garsas paveikia kitus gyvūnus. Jei medžioklės plotuose yra lapė ir kiti gyvūnai, kuriuos nori sumedžioti, šūvis neabejotinai ją išgąsdins ir ji tikriausiai neišlįs iš savo slėptuvės. Lenkijoje neleidžiama naudoti duslintuvų. Tačiau turime tam tikrą prietarą, kuris sako, kad „kiekvienas geras medžiotojas pirmiausia nušauna plėšrūnus, o tik paskui – ką nors maistui“. Todėl manome, kad pirmiausia medžiojant plėšrūnus po to bus lengviau medžioti kitus gyvūnus ir to nesikratome, be to, tokios medžioklės gali būti labai įdomios.“
Krzysztof Turowski
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.