Rūpinimasis savo emocine sveikata kiekvienam mūsų turėtų būti svarbiausias prioritetas. Ir nors tai daryti galime daugybe skirtingų būdų, gamtos įtaka mūsų savijautai yra neginčijama: laikas, kurį praleidžiame gryname ore, visada būna nuostabus, o reguliarios išvykos į gamtą turi teigiamą įtaką mūsų emocinei sveikatai. Šiandien kviečiame į tai pažvelgti giliau – šiame straipsnyje dalijamės informacija apie gamtos poveikį mūsų nuotaikai, atskleidžiame būdus, kaip laiką gryname ore paversti iš tiesų kokybišku, ir dalijamės savo ambasadorių atsakymais į klausimą, kaip buvimas gamtoje paveikia juos.
Esminis gamtos vaidmuo
Ko gero, nieko nenustebinsime pasakydami, kad gamta padeda mums jaustis geriau. Nepriklausomai nuo to, ar iššūkiai, su kuriais susiduriame – emociniai, ar protiniai, net trumpas pasivaikščiojimas gali padėti juos įveikti. Tyrimai rodo, kad buvimas lauke iškart sumažina streso pojūtį, skatina kūrybiškumą ir pagerina problemų sprendimo įgūdžius.
Bet svarbus yra ne tik buvimas gryname ore – ne mažiau reikšmingas yra ir mūsų santykis su gamta. Kuo daugiau pastebime, galvojame ir vertiname visa, kas mus supa, tuo sveikesni mes esame. Norėdami apibrėžti mūsų santykį su gamta, mokslininkai naudoja žodį „ryšys“ – stiprus ryšio jausmas atspindi emocinę sąsają su mus supančia aplinka.
Kurti stiprius ryšius laikui bėgant galime išmokti. Vienas geriausių pratimų – bandymas patirti gamtą skirtingomis juslėmis. Tai reiškia, kad užuot išėję į įprastą pasivaikščiojimą su ausinėmis, turėtume atkreipti dėmesį į gamtos garsus, liesti skirtingus paviršius, pauostyti gėles. Sąmoningos pastangos prisiminti praėjusius pasivaikščiojimus, aplinką, savo jausmus ir kitas detales taip pat padeda kurti tvirtą ryšį su gamta.
Mūsų ambasadorius Jón Rúnar Guðjónsson – šiuo metu Danijoje gyvenantis islandas – atskleidė, kad jis taip pat reguliariai stengiasi patirti gamtą. „Kai bandai susilieti su gamta, tampi jos dalimi, pradedi pastebėti smulkius dalykus – lietaus lašelius po lapais, skraidančius ar dirbančius mažus vabaliukus, nedrąsiai besistiebiančias pavasarines gėles, jautiesi daug ramiau. Supranti, kad esi rato dalis, gali bendrauti su kitais, esančiais jame, ir tiesiog mėgautis buvimu. Tai meilės gyvenimui dalis – gebėjimas pastebėti grožį net pačiose mažiausiose detalėse“, – įsitikinęs medžiotojas.
Kaip sukurti prasmingą ryšį?
Miesto gyventojai, labiau nei bet kurie kiti, dažnai jaučia gamtos trūkumą, kadangi daugumai jų reikia nemažai pakeliauti, kad surastų žmogaus nepaliestą gamtos lopinėlį. Visgi ir urbanistinė gamta gali būti tiek pat naudinga, kiek ir natūrali. Svarbiausia yra sąmoningai stengtis išeiti į lauką pasivaikščioti, pasportuoti ar tiesiog pabūti gryname ore.
Gamtos kokybė yra kitas svarbus faktorius, galintis daryti įtaką tam, kiek naudos iš jos gauname. Nepriklausomai nuo to, ar gamta – natūrali, ar urbanistinė, jos kokybę visų pirma apibrėžia bioįvairovė – skirtingų augalų ir gyvūnų rūšių skaičius. Svarbus ir žalumos kiekis, taip pat – raminantys peizažai. Švara irgi yra reikšmingas gamtos kokybės elementas – mažesnis šiukšlių kiekis yra įprastai siejamas su žemesniais depresijos reitingais ir geresne emocine sveikata.
Ekoterapijos nauda
Ekoterapija – tai reguliari, struktūruota veikla, atliekama gryname ore. Nors apibrėžimų ir tipų yra daugybė, įprastai jos tikslas – sutelkti dėmesį į konkrečią veiklą, o ne savo sveikatą. Tai – efektyvus būdas gydyti įvairius psichologinius sutrikimus (kartais naudojamas kaip vienintelis gydymas, o kartais – kaip sudedamoji jo dalis), kurį įprastai veda profesionalus terapeutas, bet tai nereiškia, kad ekoterapija negalite užsiimti savarankiškai.
Sėkmingo ekoterapijos seanso paslaptis – aiškus tikslas. Vienam tai gali būti 10 kilometrų kelionė dviračiu, kitam – užkopimas į kalno viršūnę, o galbūt pasirūpinimas augalais bei gyvūnais. Čia labai svarbus dėmesingumas – patariama telefoną palikti nuošalyje ir visą dėmesį skirti veiklai, kuria užsiimate. Jeigu pati veikla yra kiek abstraktesnė, pavyzdžiui, tiesiog pasivaikščiojimas, ji gali pareikalauti šiek tiek papildomų pastangų, kad sulaikytumėte mintis nuo sugrįžimo prie kasdienių problemų. Turėtumėte aktyviai stengtis pastebėti įvairius aplinkoje esančius dalykus, tačiau svarbu nesijaudinti tuo atveju, jei mintys vis tiek nukeliauja į šalį – tai visiškai normalu, todėl svarbu tas mintis pripažinti ir sugrįžti prie savo veiklos.
Medžioklę taip pat galėtume laikyti ekoterapijos forma. Mūsų ambasadorius Phil Taylor iš Jungtinės Karalystės dalijasi tobulu santykio su gamta pavyzdžiu: “Pavasaris išties padeda mūsų psichinei sveikatai – kaip ir daugelis gyvūnų, mes džiaugiamės išvydę saulę. O dienoms šylant, pradėjus žydėti narcizams ir mėlyniesiems varpeliams, jaučiame, kad atėjo ne tik pavasaris, bet artėja ir stirnų medžioklės sezonas.” Skamba paprastai, bet pokyčių pastebėjimas, mėgavimasis jais ir turėjimas, ko laukti, iš tiesų padeda pasijusti geriau.
Ar urbanistinė gamta tiek pat naudinga, kiek ir natūrali?
Straipsnio pradžioje užsiminėme apie buvimo gryname ore naudą, tačiau čia tikrai verta išsiplėsti. Viena didžiausių naudų – vitaminas D. Dažnai vadinamas saulės vitaminu, jis atsakingas už daugybę mūsų kūno funkcijų, taip pat ir nuotaiką. Vitamino D trūkumas gali sukelti depresiją, o buvimas gryname ore – geriausias būdas užtikrinti pakankamą jo kiekį. Net jei lauke ir nėra tiesioginės saulės, mūsų organizmai vis tiek sugebės kažkiek jo pasisavinti, kai tuo tarpu būdami viduje natūraliai jo gauti negalime.
Mokslininkai pastebi, kad buvimas gamtoje yra naudingas ir mūsų regėjimui. Žaliosios erdvės leidžia panaikinti neigiamą ekranų, į kuriuos nuolat žiūrime, poveikį, sumažina nuovargį, kitas akių problemas ir netgi galvos skausmus.
Buvimas gamtoje taip pat padeda natūraliems organizmo valymosi mechanizmams veikti geriau – grynas oras paspartina toksinų šalinimą, padeda išlaikyti sveiką kvėpavimo takų būklę. Be to, būdami lauke dažniausiai būname fiziškai aktyvūs, o tai padeda išlaikyti normalų svorį ir sveiką širdį. Įdomu ir tai, kad žmonės, sportuojantys gryname ore, teigia labiau besimėgaujantys procesu nei tie, kurie sportuoja namuose ar sporto salėje.
Ir žinoma, negalime nepaminėti ir teigiamo poveikio psichologinei sveikatai. Nuo sumažėjusio nerimo, streso ir depresijos iki padidėjusio laimės jausmo, geresnės nuotaikos, džiaugsmo ir vidinės ramybės – gamta yra geriausias vaistas, tad kuo daugiau laiko leidžiame gamtoje, tuo laimingesni jaučiamės. Erica Egonsson – mūsų ambasadorė iš Švedijos – taip pat pastebi, kad buvimas gryname ore daro ją laimingesnę: „Būdama miške jaučiuosi rami, dingsta stresas ir nerimas. Žinodama, kad galiu bet kada išeiti į gamtą, jaučiuosi turtinga. Čia kuriam laikui aš pamirštu apie save ir savo problemas.“
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.