Featuring:
Theresa Anheuser, Andreas Barth
Afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis padarė didelę įtaką Vokietijos medžioklei ir visai ekosistemai. Valdžios institucijoms stengiantis suvaldyti virusą, medžiotojai susiduria su naujomis taisyklėmis, technologiniais iššūkiais bei ekologinėmis pasekmėmis.
Apie tai, kaip jiems sekasi prisitaikyti prie naujų aplinkybių užkrato paveiktose teritorijose, pasakoja Vokietijos medžiotojai Theresa Anheuser ir Andreas Barth.
Theresa Anheuser teigia, kad AKM protrūkis labai sutrikdė kasdienę medžioklę. Pasak jos, priklausomai nuo to, kur yra medžioklės plotas ir į kurią draudžiamą zoną jis patenka, medžioklė gali ir visiškai sustoti.
„Jeigu randamas nugaišęs šernas, kurio AKM tyrimas buvo teigiamas, iškart įsigalioja draudimas medžioti visų rūšių medžiojamuosius gyvūnus. Tokiu atveju teritorija aptveriama, ir tuomet ieškoma kitų skerdenų naudojant termovizinius dronus, paieškos grupes ir skerdenas aptinkančius šunis“, – aiškina Theresa.
Tačiau nustačius AKM kiaulių ūkyje, kuriame laikomos naminės kiaulės, medžioti tam tikromis sąlygomis vis tiek teoriškai galima, nepaisant to, kad tose vietovėse nustatomos draudžiamosios zonos ir apribojimai.
„Kitos medžiojamųjų gyvūnų rūšys, pavyzdžiui, stirnos, lapės ir barsukai gali būti medžiojamos įprastai, nes jos negali užsikrėsti AKM. Šernus taip pat galima medžioti, tačiau yra įvairių sąlygų, kurias nustato už tai atsakingas veterinarijos gydytojas. Pavyzdžiui, sumedžioto šerno subproduktus privaloma pristatyti į surinkimo centrą ir negalima jų išmesti miške. Taip pat negalima mėsos parduoti ar išvežti iš draudžiamos zonos; ji skirta tik asmeniniam vartojimui“, – sako Theresa.
Kitas medžiotojas iš Vokietijos, Andreas Barth, priduria, jog jis visuomet pirmiausiai apsvarsto, ar apskritai verta vykti medžioti į AKM paveiktas teritorijas.
„Daugiausiai nerimo man kelia galimas užkrato plitimas dėl prastos medžioklės higienos. Reikia užduoti sau klausimą: ar aš apskritai turiu ten medžioti? Be to, dėl griežtų priemonių ir taisyklių medžioklė AKM teritorijoje yra kitokia. Tai nėra tokia medžioklė, prie kurios esame pripratę, nes jos taisykles nustato federalinis epidemijų įstatymas“, – sako Andreas.
Medžioklės draudimų rinkinys taip pat sukėlė susirūpinimą dėl ekologinės pusiausvyros. Theresa Anheuser įspėja – dėl to, kad medžiojamiems gyvūnams nedaromas joks spaudimas, auga šernų populiacija.
„Šernų daromos žalos tiesiog neįmanoma suvaldyti – paveiktose teritorijose neleidžiama medžioti, tad jie gali netrukdomai niokoti pievas, vynuogynus ir kitus pasėlius. Dėl draudžiamos šernų medžioklės auga jų populiacija, o tai lemia dar didesnę žalą“, – pažymi Theresa.
Ji tęsia, kad tai gali paveikti ekosistemą ir kitais būdais. Kadangi šernai yra visaėdžiai, pavasarį gimus kitų gyvūnų jaunikliams, šie tampa lengvu grobiu.
„Kitaip tariant, jie aktyviai kišasi į kitų medžiojamųjų gyvūnų rūšių populiacijas ir ėda jauniklius. Vienos rūšies populiacija sumažėja dėl padidėjusios kitos rūšies populiacijos. Be to, nutrūkusi medžioklė, taip pat vadinamosios AKM tvoros, kurios turėtų užkirsti kelią AKM plitimui, skatina medžiojamųjų gyvūnų rūšių kryžminimąsi ir genų mainus“, – aiškina Theresa.
Barth papildo šią mintį įvardindamas platesnes pasekmes vietinei ekosistemai: „Šis protrūkis keičia viską. Medžiojamųjų gyvūnų daroma žala ir toliau liks opia problema, todėl kyla klausimų, kas padengs padidėjusias išlaidas.“
Theresa Anheuser
Medžiotojai pastebi, kad termovizinės technologijos naudojimas puikiai pasitarnauja siekiant suvaldyti AKM.
„Naudodami termovizinę technologiją medžiotojai gali dar veiksmingiau tykoti šernų, greitai ir saugiai ieškoti jų skerdenų. Termoviziniai dronai tai jau daro iš oro. Jie skraido virš teritorijų, kuriose buvo rasta nugaišusių šernų, ir leidžia greitai bei saugiai išžvalgyti didelį plotą“, – sako Theresa.
Andreas Barth sutinka su šiuo teiginiu ir pažymi, kad termovizinė technologija pagerina medžioklės patirtį, ypač atsižvelgiant į dėl AKM taikomus apribojimus.
„Mes jau medžiojame naudodami šiluminę technologiją, kuri iš esmės pakeitė šernų medžioklę. Technologijomis patobulinę savo ribotą žmogiškąjį regos pojūtį, galime juos atpažinti ir medžioti tamsoje. Mes nesame priklausomi nuo natūralių šviesos šaltinių, o medžioklei galima skirti ilgesnį laiko tarpą. Tai leidžia sumažinti bendrą šernų populiaciją. O valdant medžiojamųjų gyvūnų populiaciją mažinama ligų rizika“, – sako jis.
Tačiau medžiotojas ir toliau reiškia susirūpinimą dėl to, kad medžiotojai turi pernelyg mažai įtakos apribojimams, taikomiems paskelbus epidemijos zoną.
„Mes atliekame tik patariamąjį vaidmenį, mūsų prašo prisitaikyti prie taikomų priemonių. Tai apima draudimą įvažiuoti į teritoriją, oficialiai užsakytų paieškos grupių, kuriose svarbų vaidmenį atlieka ir termovizinė technologija, naudojimą, taip pat teritorijoje rastų šernų žudymą. Tačiau manau, kad turėtume dar glaudžiau bendradarbiauti su valdžios institucijomis, kad užkirstume kelią epidemijos zonų plitimui“, – pastebi Andreas Barth.
Jam pritaria ir Theresa, pridurdama, kad bendradarbiavimo aspektas yra labai svarbus, nes AKM liečia visus: nuo kiaulių augintojų ir vartotojų iki pėsčiųjų turistų, kuriems draudžiama įžengti į draudžiamąsias zonas, taip pat ūkininkų, kurie skundžiasi dėl šernų daromos žalos.
„Žinoma, kovoti su AKM labai sunku – nuo jo nėra vakcinos, tad beveik neįmanoma jo sustabdyti. Galima dezinfekuoti automobilius ir drabužius, tačiau ne visi tai daro. Ir kol maisto likučiai bus mėtomi pro automobilių langus Vokietijos pasienyje ir kitur, o paskui juos suvalgys šernai, virusas plis toliau. Galime tik stengtis sumažinti protrūkio greitį ir palengvinti šernų medžioklę, kad kuo daugiau jų būtų sumedžiota ir taip apsaugota nuo ligos“, – sako vokiečių medžiotoja.
Theresa Anheuser
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.