Numatoma skaitymo trukmė: 9 min.
Nedaugelis žmonių šiuolaikiniame pasaulyje praleidžia tiek daug laiko gamtoje, kiek Riccardo Tamburini. Medžiotojas ir laukinės gamtos fotografas iš Italijos pripažįsta, kad daug dienų ir naktų praleidžia lauke vien tam, kad galėtų stebėti ir mokytis. Todėl nusprendėme pakviesti jį nusifilmuoti naujausiame vaizdo klipe ir pristatyti „Pulsar Merger Duo NXP50“ – naujausius monoklius su dviem kanalais: naktiniu skaitmeniniu ir termoviziniu.
Jei norite geriau pažinti Riccardo ir pasigrožėti nuotraukomis iš filmavimo užkulisių, kviečiame skaityti toliau.
Gal galėtum prisistatyti ir papasakoti, kaip pradėjai medžioti?
Aš esu Riccardo Tamburini. Gyvenu Gubbio, viename iš nuostabiausių mūsų viduramžių miestų Umbria regione. Medžioti pradėjau anksčiau nei ėmiausi kitų svarbių dalykų – pasimatymų su merginomis, mėgstamiausios futbolo komandos palaikymo einant į varžybas stadione ar motociklo vairavimo. Medžioti pradėjau būdamas labai jaunas, nes mano tėvas buvo medžiotojas. Ir manau, kad medžioklę galiu laikyti savo gyvenimo dalimi, gyvenimo būdu.
Koks medžiotojų vaidmuo Italijoje?
Per pastaruosius kelerius metus medžioklė labai pasikeitė. Anksčiau į medžiotojus buvo žiūrima kaip į tuos, kurie ką nors pasiima iš gamtos. Tačiau iš tikrųjų medžioklė yra būdas saugoti aplinką. Šiandien medžioklė visų pirma skirta palaikyti kanopinių gyvūnų, pavyzdžiui, stirnų, elnių ar danielių, populiacijų sveikatą. Taigi, tikrai nėra taip, kad iš gamtos imame kiekvieną gyvūną. Pasirenkame tuos, kuriuos nurodo Laukinės gamtos departamento taisyklės.
Pavyzdžiui, rugpjūčio mėnuo yra vienas geriausių stirnų medžioklės sezonų. Dabar jų rujos metas ir rasti stirniną gana lengva. Tačiau patelių medžioklė šiuo metu draudžiama. Vasarą galime vykti ieškoti tik stirnų patinų.
Kokią žalą žemės ūkiui daro laukiniai gyvūnai, ypač šernai, stirnos ir taurieji elniai?
Dabartinių įstatymų dėka mūsų didžiųjų kanopinių gyvūnų populiacijos būklė yra labai gera, ji vis didėja. Tačiau kartu tai kelia daug problemų pasėliams ir ūkininkams. Taip pat turime daug autoįvykių labiausiai perpildytuose Italijos regionuose. Tačiau didžiausia problema, manau, yra šernų niokojami pasėliai. Apskaičiuota, kad Italijoje gyvena 2,3 mln. šernų. O medžioklė yra vienintelis būdas išvengti žalos pasėliams.
Italų maisto tradicijos yra labai giliai įsišaknijusios į gyvenimo būdą. Koks tavo asmeninis santykis su jomis?
Italiją galima laikyti maisto tėvyne. Maistas mums yra labai svarbus. O žvėriena tampa vis svarbesnė ne tik medžiotojams, bet ir kitiems žmonėms. Žmonės supranta, kad žvėrienos kokybė yra geresnė nei intensyvios žemdirbystės ūkiuose užaugintos mėsos.
Dabar prekybos centruose lengviau rasti šernienos ar elnienos nei anksčiau. Nors, manau, kad kaina vis dar yra per maža. Mano nuomone, dėl savo aukštos kokybės, ji turėtų kainuoti daugiau. Tačiau manau, kad ateityje tai bus ištaisyta.
Kokia yra tavo mėgstamiausia žvėriena?
Man patinka elniena. Tačiau ne itin mėgstu stirnieną, nes jos kvapas labai stiprus. Man labiau patinka šernai arba danieliai. Danielių kvapas yra silpnesnis nei kitų medžiojamųjų gyvūnų, ir manau, kad žmonės jų mėsą vertina labiausiai. Svarbiausias dalykas, manau, yra mėsos brandinimas. Ir dar tai, kaip gauni gyvūną. Jei yra ramu ir tylu ir pavyksta su kulka pataikyti labai taikliai, galima išgauti geriausią įmanomą kokybę. Tuomet turi atlikti keletą veiksmų, kad mėsa būtų tobulai brandinta. Tai reiškia, kad šaldytuve, labai žemoje temperatūroje (1–4 °C), ji turi būti laikoma apie 15 dienų, o proceso pabaigoje mėsos kokybė ir, svarbiausia, skonis bus labai panašūs į jautienos, bet geresnis.
Riccardo Tamburini nuotrauka
Tą patį galima pasakyti ir apie kitas rūšis. Pavyzdžiui, šernų mėsos kokybė po varomosios medžioklės visiškai skiriasi nuo šernienos, kuri gaunama, kai šernas sumedžiojamas ramiai ir tyliai. Taip yra todėl, kad medžioklės metu šernas patiria stresą, todėl jis negali gaminti pieno rūgšties, kuri labai svarbi mėsos brandinimui. Jei gyvulys yra labai, labai įsitempęs, vienintelis būdas pagaminti jo mėsą – tai daryti labai lėtai ir ilgai.
Kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, ragu, tikrai mėgstu ilgai gaminti. Man patinka ragu, nes, kaip žinote, itališki makaronai italui yra svarbus patiekalas. Taigi, galimybė gaminti makaronus su elnienos ragu man labai, labai svarbi, nes aš žinau, kad aš valgysiu labai skanų patiekalą. Kartu tai leidžia man nešvaistyti mėsos, gautos, mano nuomone, ne pačioje geriausioje medžioklės situacijoje, pavyzdžiui, varomojoje.
Ką turime žinoti apie tauriuosius elnius? Apie jų elgseną, populiaciją ir valdymą?
Taurusis elnias yra labai ypatingas gyvūnas. Jis visiškai skiriasi nuo savo giminaičių stirnų ir danielių, o vienas iš skirtumų yra jų skrandžio dydis. Tai priverčia stirnas maitintis daug kartų per dieną, todėl jas atvirame lauke gali sutikti ir šviesiu paros metu. Tačiau taurųjį elnią pamatyti dienos metu labai sunku, nes jis maitinasi tik keturis ar penkis kartus per dieną, kai stirnos tai daro 10-12 kartų.
Tai reiškia, kad šiuo metų laiku medžiotojams daug lengviau sutikti stirnas, nes patinai seka pateles, o šios visada valgo ir daro tai dažnai, bet trumpai. Taigi rugpjūčio mėnesį jie priversti visą laiką sekti pateles. Kiti kanopiniai poruojasi rudenį – tik stirnos turi galimybę daugintis vasarą.
Kokį vaidmenį medžioklėje atlieka termovizija ir naktinis matymas? Kokia jo nauda?
Termovizinių prietaisų pasirodymas rinkoje pakeitė visų, mėgstančių leisti laiką gamtoje, gyvenimą. Žinoma, tai liečia ir medžiotojus. Termovizoriai yra didelis žingsnis technologijų srityje; jie yra neįtikėtini ir tampa vis geresni.
Naudodamas termovizinį prietaisą gyvūnus gali pastebėti iš labai toli (maždaug už 1–2 kilometrų). Suprasti, į kurį gyvūną žiūri, yra kitas dalykas ir tai nėra lengva. Turi būti patyręs medžiotojas. Jei gyvūnas yra už 300–400 metrų, neįmanoma aptikti jo šaltų ragų. Tačiau pagal gyvūno judesius galima suprasti, ar tai patinas, ar patelė.
Viskas pasikeičia priartėjus per maždaug 100-150 metrų. Pavyzdžiui, jei žvelgsi į maitinančią šerno patelę, pamatysi jos spenelius. Labai lengva suprasti, ar matosi patinas, ar patelė, suaugęs ar jaunas žvėris. Tai reiškia, kad gali labai preciziškai pasirinkti tinkamą gyvūną. Tą gyvūną, kurio labiausiai nori. Tai labai svarbu išsaugojimo tikslais.
Kitas svarbus dalykas yra taiklumas. Gali būti labai taiklus, o tai reiškia, kad galėsi gauti geriausią maistą, nes šūvis pataikys į gyvūną ten, kur ir taikeisi. Manau, kad dar vienas svarbus dalykas yra saugumas. Nes naktį natūraliai nieko nesimato. Termovizinio prietaiso dėka taip pat gali matyti daug dalykų, esančių už gyvūno ta pačia kryptimi, kuria šauni. Ir tai yra labai svarbu. Manau, kad naudojant termovizinį prietaisą labai svarbu užtikrinti saugumą. Arba šaudant naktį.
Būdamas laukinės gamtos fotografas, gamtoje praleidi valandų valandas. Ar manai, kad tai naudinga medžioklėje?
Fotografija man labai padeda stebėti gamtą, nes, norint padaryti tobulą kadrą, reikia sugebėti prieiti labai arti gyvūno, net turint teleobjektyvą. Man labiau patinka fotografuoti su vidutiniu teleobjektyvu, o ne su didžiuoju. Priklausomai nuo gyvūno dydžio, reikia laikytis tinkamo atstumo (apie 50–100 metrų). Be to, stebėdamas gyvūnus naktį gali daug apie juos sužinoti. Kadangi gyvūnai yra ramūs ir tylūs, gali stebėti jų įpročius, o tai labai svarbu ne tik medžiojant, bet ir fotografuojant. Galima nuspėti jų elgesį dienos metu. Todėl daug laiko ir praleidžiu gamtoje naktį – tiesiog tam, kad galėčiau stebėti gyvūnus.
Riccardo Tamburini nuotrauka
Kokie yra pagrindiniai medžioklės ir laukinės gamtos fotografijos skirtumai?
Yra tam tikrų skirtumų tarp fotografijos ir medžioklės, ypač medžiojant su šautuvu. Manau, kad medžioklė su lanku yra daug panašesnė į fotografiją, nes šaudant iš lanko, prieš šūvį reikia priartėti prie gyvūno labai labai arti – apie 30 metrų. Medžiojant su šautuvu galima būti nuošaliau, nes į gyvūnus įmanoma pataikyti šaudant iš tolimesnio atstumo, pavyzdžiui, už 200–400 metrų. Norėdamas padaryti gerą kadrą, turi prieiti prie gyvūno arčiau nei šautuvu.
Dabar taip pat turime galimybę fotografuoti naudodami medžioklinius prietaisus, pavyzdžiui, monoklį su didele priartinimo galimybe. Ši fotografijos šaka vadinama digiskopavimu, ir manau, kad digiskopavimas yra gana panašus į medžioklę, nes galima būti gana toli nuo gyvūno ir stebėti jį per atstumą. Tai didelis privalumas, nes tai leidžia filmuoti ir fotografuoti gyvūnus, kai jie yra labai ramūs ir tylūs.
Ar gali papasakoti apie savo filosofiją? Požiūrį į medžioklę, gamtą ir santykį su ja?
Mano medžioklės filosofija gyvenime labai pasikeitė. Iš pradžių medžioklė reiškė artumą gamtai. Tačiau sumedžioti gyvūną taip pat buvo labai svarbi šio proceso dalis. Dabar, tiesą sakant, gauti gyvūną nors ir svarbu, daug svarbiau valandų valandas praleisti laukinėje gamtoje jo ieškant, bandant geriau suprasti jo įpročius. Taip pat esu labai smalsus, todėl daug laiko praleidžiu be fotoaparato ar šautuvo. Mano įpročiai keičiasi, nes dabar, naudodamasis tik vienu prietaisu, galiu aprėpti visas 24 valandas, kad galėčiau pamatyti gyvūną, ir tai padaryti yra daug paprasčiau nei anksčiau.
Kokie dalykai tave skatina mokytis ir išlikti smalsų?
Manau, kad kiekvienam svarbiausia yra smalsumas. Smalsumas leidžia augti ne tik kaip žmogui, bet ir kaip medžiotojui, fotografui, gamtos mylėtojui. Juk tai variklis, dėl kurio galime išeiti labai anksti ryte arba likti lauke, kai labai šalta, lyja ar sninga. Manau, kad svarbiausia savybė, ne vien tik medžiotojams, yra smalsumas.
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.