Numatoma skaitymo trukmė: 9 min.
Iš pirmo žvilgsnio, vieninteliai dalykai, siejantys medžioklę ir kariuomenę – ginklai ir dalis įrangos. Bet pažvelgę giliau, panašumų atrastume tikrai daugiau – fizinis pasiruošimas, privalomas tikslumas, gebėjimas susidoroti su adrenalinu – sąrašas tikrai ne baigtinis. Ir, nors „Pulsar“ gamina įrangą skirtą tik civiliam ir teisėsaugos naudojimui, vis tiek norėjome patyrinėti panašumus – ir neišvengiamus skirtumus – tarp šių sričių. Mums padėti sutiko kariuomenėje patirties įgiję medžiotojai: Jorge Costa iš Portugalijos, Claudia Breit iš Vokietijos, ir šiuo metu Sicilijoje gyvenantis danas Claus S. Anderson.
Tarnavimas didesniam tikslui
Pokalbį pradedame nuo istorijų, kaip medžiotojai prisijungė prie kariuomenės. Abiem vyrams, bent jau iš pradžių, tai buvo vaikystės svajonė, profesija, kuri atrodė neįtikėtinai jaudinanti. „Būdamas vaikas, visada svajojau vieną dieną tapti kariuomenės dalimi. Viskas, kas susiję su ginklais, šaudymu, kovojimu džiunglėse, fizinė dalis, bandymas įveikti iššūkius mane labai jaudino. Kai per televizorių pamačiau kažką apie karinio jūrų laivyno pajėgas, mano smalsumas buvo sužadintas. Jūrų pajėgos – elitinis dalinys, tad priklausymas jam kelia daug pasididžiavimo“, – pasakoja Jorge Costa.
Claus. S. Anderson svajonė atkeliavo iš šeimos: „Kiek save prisimenu, visada norėjau tarnauti Danijos gynybos pajėgose, nes mano tėvas ir dėdė buvo įsitraukę į karinę veiklą. Kai buvau jaunesnis, daugiausia dėl „nuotykių“ ir žavesio. Vėliau, kai įgijau daugiau patirties, mano motyvacija pasikeitė – supratau, kad galiu padaryti teigiamą pokytį, nors kartais ir nedidelį, padėti prastoje padėtyje atsidūrusiems civiliams. Patirtis, kurią įgijau atlikdamas savo darbą per dislokavimus visame pasaulyje, man leido geriau suprasti ir save, savo elgesį, taip pat ir žmonių psichologiją apskritai.“
Kita vertus, Claudia Breit pasakoja, jog jos kelias nebuvo toks tiesus. „Ironiška, bet, būdama mokykloje, į kariuomenę visiškai nenorėjau, nes tuo metu turėjau daug antsvorio ir bijojau treniruočių. Bet, tėvams persikrausčius ir pakeitus gyvenimo būdą, ėmiau ieškoti darbo su gilesne prasme. Supratau, kad karjera kariuomenėje atitiko mano požiūrį ir gyvenimo būdą. Gana greitai pasirašiau kontraktą ir išvykau“, – prisipažįsta vokietė.
Gilyn į mišką
Nors mūsų pašnekovų kelyje į karinę tarnybą tikrai galima atrasti paralelių, keliai į medžioklę pasirodė esantys gana skirtingi. Jorge medžioklę, kaip ir kariuomenę, laikė aistra nuo vaikystės. Kai pirmą kartą jį aplankėmė Portugalijoje, jis prisipažino, kad medžioti pradėjo būdamas maždaug 11 – iš pradžių tai buvo paukščiukai su timpa, vėliau – nejudantys taikiniai, tuomet – arbaletas, kol galiausiai amžius leido gauti medžioklės licenciją. Šalia visąlaik buvo jo tėvas – nors pats iš pradžių ir nemedžiojo, su sūnumi daugybę laiko leisdavo miške, taip įskiepydamas jam meilę gamtai.
Claudia taip pat pastūmėjo meilė gyvūnams. Nors perėjimas nuo gyvūnų mylėjimo iki jų medžiojimo nebuvo itin lengvas, ji greitai suprato, kad medžioklė – tai daug daugiau nei šūvis; kad tai, tiesą sakant, yra būdas pasirūpinti gamta.
Claus į medžioklę atsisuko tik vėlesniame gyvenimo etape. Mokydamasis S.E.R.E. (Survival, Evasion, Resistance, and Escape – Išgyvenimas, Vengimas, Pasipriešinimas ir Pabėgimas), jis susipažino su primityvia medžiokle. Bet, būdamas perfekcionistas, nebuvo itin patenkintas rezultatais. „Po šių kursų, nusprendžiau tapti „tikru“ medžiotoju ir pakalbėjau apie tai savo žmona, Freya. Ji labai mane palaikė ir nusprendė pati tapti medžiotoja. Abu norėjome tokių kursų, kurie mus paruoštų maksimaliai gerai, tad pasirinkome trunkančius beveik pusmetį. Galiausiai, 2016-ųjų pabaigoje, tapome sertifikuotais medžiotojais ir nuo tada prasidėjo mūsų medžioklės nuotykiai. Mums medžioklė nėra hobis. Tai – mūsų aistra ir gyvenimo būdas, galimybė išgyventi iš to, ką mums duoda gamta. Medžiojome Danijoje, Švedijoje, Italijoje ir Pietų Afrikoje. Šiuo metu laukiame itališkų leidimų, kad galėtume medžioti Sicilijoje ir kitose šalies vietose“, – pasakoja Claus.
Geriausia iš abiejų pasaulių
Įgūdžiai, kuriuos gali panaudoti skirtingose srityse, ko gero, yra patys naudingiausi, o medžioklė ir karinė tarnyba, žinia, turi daug persidengiančių aspektų. „Nuo judėjimo pažeme būnant už taikinio iki ginklų saugumo ir šaudymo įgūdžių – viso to reikia abiejose srityse“, – teigia Jorge.
Jis taip pat prideda, kad patirtis medžioklėje ir kariuomenėje padeda jam išlikti ramesniam, būti efektyvesniam ir tikslesniam, kai reikia atlikti šūvį – arba nuspręsti, kad sąlygos tam nėra tinkamos.
Ko gero nenuostabu, kad Claus pastebi panašius niuansus ir apie juos sutinka papasakoti kiek plačiau: „Man labai pasitarnavo šaudymo įgūdžiai ir žinios, kaip elgtis su ginklu tiek dieną, tiek naktį. Be to, žinias apie tai, kaip skrieja paleista kulka, galiu pritaikyti ir užtikrinant medžioklės saugumą. Žinojimas, ko ieškoti fone, kad reikia įsitikinti, jog kulka nekliudys to, ko negali kliudyti, yra esminis. Net žmonių sekimo įgūdžiai gali būti panaudoti ieškant gyvūno. Taip pat norėčiau galvoti, kad ir gyveniška mano, kaip profesionalaus kario, patirtis, padėjo man pridėti tinkamus sprendimus nusprendžiant, kada atimti gyvūno gyvybę.“
Claudia prideda, kad svarbus ir fizinis pasiruošimas: „Manau, fizinis pasiruošimas taip pat neturėtų būti nuvertintas. Fiziškai stipresni žmonės geriau medžioja. Be to, kartais padeda ir gebėjimas išlikti kantriam ir nejudėti ilgą laiko tarpą.“
Įrangos skirtumai
Galėtum lengvai pagalvoti, kad, turėdami karinės patirties, medžiotojai tampa labai išrankūs įrangai. Bet Claudia mus nustebina: „Priešingai. Esu pripratusi dirbti ir šaudyti su visiškai standartine įranga. Dažnu atveju, medžioklė yra prabanga. Bet man patinka žinoti, kad galiu apsisukti su bet kuo.“
Jorge pritaria, kad, padirbęs kariuomenėje, civilinės rinkos pasiūlą imi vertinti visai kitaip, ir priduria, jog „šiuo metu, šioje srityje mes esame labai labai pažengę“. Norėdami apie skirtumus sužinoti daugiau, kreipiamės į Claus, kuris išskiria dvi karinės įrangos kategorijas: „Pulsar“ dažnai turi labiau kompleksinius, platesnio panaudojimo produktus, o karinio lygio prietaisuose tokio spektro ypatybių ir režimų greičiausiai nebus. Nesakau, kad tokie prietaisai yra prastesnės kokybės, bet dažniausiai jie skirti specifinėms užduotims, todėl jiems tiesiog nereikia tiek daug funkcijų. Kita vertus, dalis karinės įrangos gali būti sukurta taip, kad atliktų platų užduočių spektrą, todėl gali padaryti tiek, kiek penki civiliai prietaisai.“
Save vadinantis išprotėjusiu dėl įrangos, danų medžiotojas prisipažįsta, kad labai mėgsta ją testuoti, todėl ir namuose turi nemažai prietaisų. Laimei, jo žmona dalijasi tuo pačiu pomėgiu, tad neprieštarauja dėl kaupiamos įrangos. Žinoma, man smalsu sužinoti, ką tiek žinių turintis žmogus renkasi iš „Pulsar“ – ypač turint omenyje, kad mūsų prietaisai skirti tik civiliam ir teisėsaugos naudojimui ir toli gražu neatitinka karinių reikalavimų.
„Linkstu link trijų tipų prietaisų. Pirmasis – mažas, rankinis „Axion 2“ monoklis. Jį galima naudoti greitai išvykai į gamtą, kad pastebėtum daug skirtingų žvėrių, nepriklausomai nuo to, ar esi savo medžioklės plotuose, ar tiesiog išėjai pasivaikščioti. „Axion 2“ yra mažas ir patogus, o jo generuojamas vaizdas – kokybiškas. Tuo pačiu metu jo baterija ilgai tarnauja.
Antras mano pasirinkimas – „Merger LRF“ linija. Šiuos prietaisus naudočiau arba medžioklei, arba žygiui, kai turiu galimybę neštis sunkesnę įrangą. Man labai patinka ilgesnis aptikimo nuotolis, sujungtas su lazeriniu tolimačiu, kuris gali išmatuoti tokius atstumus, kurie aktualūs man medžiojant. Didesnis jutiklis taip pat suteikia detalesnį vaizdą, todėl galiu geriau identifikuoti tai, į ką žiūriu, dieną ar naktį.
Paskutinis, be abejonės, būtų taikiklis arba priedas, kaip „Proton“ ar „Krypton“. Man patinka priedai, ypač, jei gali juos naudoti ir kaip rankinius termovizinius. Tokiu būdu savo optinį taikiklį galiu naudoti ten, kur termovizinė pagalba neleistina, o, prireikus, priedą naudoti kaip rankinį monoklį.
Tokio taikiklio kaip „Thermion“ ar „Talion“, ypač su tolimačiu, naudojimas būtų prabanga, apie kurią kol kas tik svajoju. Galimybė ištyrinėti visas tokio prietaiso ypatybes ir režimus būtų nuostabi ir, esu tikras, praleisčiau valandų valandas su tokiu taikikliu, medžiodamas ar namuose, bandydamas išnaudoti visas galimybes“, – dalijasi medžiotojas.
Informuojame, kad „Pulsar“ įranga yra gaminama tik civiliam ir teisėsaugos naudojimui, visų pirma – medžioklei. Ji neatitinka ir niekada neatitiko karinės įrangos reikalavimų ir mes nesiekiame sudaryti įspūdžio, kad yra priešingai.
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.