Nuotraukos:
Gytis Vidžiūnas
Numatoma skaitymo trukmė: 9 min.
Medžioklė mums – tai aistra, pabėgimas, būdas pasirūpinti gamta. Taip pat tai – nuostabi galimybė tyrinėti pasaulį ir susipažinti su išskirtiniais žmonėmis. Filmuodami produktinį naujausių „Pulsar“ žiūronų „Merger LRF XL50“ klipą, patyrėme visus šiuos medžioklės privalumus.
Kai atvykome į Kristiansund, miestą vakarų Norvegijoje, ant jūros kranto, mus pasitiko Erik Aspen Bakke, „Teno Astro“, „Pulsar“ distributoriaus Norvegijoje, atstovas, bei Andrea Lysvold, medžiotoja ir mūsų ambasadorė iš Šiaurės – Lofotenų salų.
Priešingai nei būtų galima pagalvoti, mums produktiniai klipai visų pirma yra apie gamtą ir žmones – mūsų prietaisai tėra įrankis, įgalinantis gilesnį patyrimą. Tad kviečiame pasinaudoti proga ir susipažinti su klipo veikėjais iš arčiau bei pasimėgauti nuotraukomis iš filmavimo.
Pažintis su medžiokle
Andrea Lysvold, socialiniuose tinkluose žinoma kaip Lofotenų medžiotoja (Lofoten huntress), yra vos 26-erių, tačiau patirties ji turi išties daug, nors medžioti ir pradėjo visiškai netikėtai. „Tiesiog norėjau gauti leidimą, kad galėčiau naudoti ginklą. Niekas mano šeimoje nemedžioja, tad iš tiesų šia veikla susidomėjau tik pradėjusi lankyti kursus. Nuo tos dienos, kai gavau leidimą, tapau priklausoma ir nuolat aktyviai medžioju. Be buvimo medžiotoja, aš taip pat esu ir nuostabaus ketverių metų sūnaus mama“, – pasakoja norvegė.
Erik istorija šiek tiek kitokia – jo šeimoje medžioklė eina iš kartos į kartą. „Užaugau medžiotojų šeimoje. Rudenį mano tėtis medžiodavo visą laiką. Gyvenome šiaurinėje Norvegijoje, galima sakyti, kad užaugau ant laukinių tetervinų ir kiškių. Spjaudyti švininius šratus prie vakarienės stalo buvo visiškai įprasta. Keista, kad tebesu gyvas, turint omenyje, kiek daug dabar kalbama apie apsinuodijimą švinu.
Kai šiek tiek paaugau, prisijungdavau prie tėčio medžioklių, o čia, kur gyvenu dabar, su juo ir dėde medžiodavau stirnas nuo paauglystės. Pamenu, kaip tėtis ir dėdė duodavo man ginklą, kad galėčiau praktikuotis šaudydamas į taikinį – tada man buvo 9 ar 10 metų. Tokiu būdu, jie galėdavo ramiai pasikalbėti.
Savarankiškai tauriųjų elnių nepradėjau medžioti tol, kol neatsikrausčiau čia, netoli Kristiansund – tai buvo prieš 20 metų. Mano dėdė pasiimdavo mane medžioti tauriųjų elnių, nes jam priklausė medžioklės plotas, ir galiausiai užsitarnavau savo vietą tarp medžiotojų. Dabar dauguma jų – išėję į pensiją, dalies nebėra. Likau tik aš ir dar viena medžiotoja. Ji čia negyvena, bet sezono metu kartais atvyksta. Taigi, daug medžioju vienas. Bet daug bendraujame ir bendradarbiaujame su medžiotojais iš šalia esančių plotų, taigi tikrai nebūnu vienišas visą laiką.“
„Geriausia medžioklės šioje teritorijoje dalis yra, ko gero, gamta. Ji labai įvairi – nuo kalnų iki miškų ir nuo laukų iki jūros. Būdamas kalnuose, visada gali grožėtis puikiais vaizdais į fiordus ir Atlanto vandenyną.“ Erik Aspen Bakke
Draugystė ir bendruomenė
Draugystė ir bendradarbiavimas – temos, kurios, kalbant su medžiotojais, iškyla nuolat. Bendrų interesų turėjimas yra esminis siekiant visą gyvenimą besitęsiančių draugysčių, o bendrų veiklų turėjimas suartina žmones. Erik pasakoja labai mėgstantis dalintis istorijomis apie medžioklę su kitais, drauge treniruotis šaudykloje bei padėti kitiems – ar sulaukti pagalbos – dorojant grobį.
Andrea atskleidžia, kad jai šios draugystės taip pat suteikia jai galimybę keliauti. „Pradėjau medžioti Lofotenuose, bet visada buvau labai smalsi, taigi norėjau išmokti visokių medžioklės tipų. Taip pradėjau keliauti ir lankyti žmones, su kuriais susipažinau internete. Praėjus šiek tiek laiko, jau galiu sakyti, kad turiu draugų daugelyje skirtingų šalių ir man labai patinka keliaujant medžioti. Dauguma šių draugysčių gimė socialiniuose tinkluose, bet galimybė būti panašiai mąstančių asmenybių komandose, kaip „Pulsar“ šeima, taip pat suteikia progą sutikti daugybę talentingų žmonių. Su jais aš ne tik medžioju, bet ir išmokstu labai daug vertingų pamokų.“
Džiaugsmas ir iššūkiai
Būtent kaip „Pulsar“ šeimos narę pasikvietėme Andrea filmuoti į Kristiansund. Ji sako labai nudžiugusi gavusi kvietimą, bet, ko gero, niekas iš mūsų negalėjo numatyti, kokių iššūkių sulauksime. Norvegija turi reputaciją kaip itin atšiauraus oro šalis, bet tai, ką patyrėme mes, buvo gerokai blogiau. Net pati Andrea pripažino, kad oro sąlygos jai tapo tikru iššūkiu – ir tai sako žmogus, gyvenantis už poliarinio rato!
Nepaisant to, filmavimo patirtis vis tiek buvo puiki: „Tai buvo pirmasis man tokio tipo filmavimas ir man labai patiko. Tiek daug išmokau, o kartu, visą laiką buvo labai smagu. Be to, Kristiansund turi didelę tauriųjų elnių populiaciją, o jie – nuostabūs gyvūnai. Medžioti juos tokioje nuostabioje vietoje Norvegijos vakaruose – tikras svajonės išsipildymas.“
Medžioklė Kristiansund apylinkėse
„Medžioti šiaurės vakarų Norvegijoje smagu, nes turime skirtingų rūšių gyvūnų bei įvairią gamtą. Dažniausiai medžiojame tauriuosius elnius ir stirnas, nes jų populiacija čia – didžiausia, be to, jie pridaro daugiausiai žalos ūkiams. Bet galima medžioti ir briedžius, tetervinus, ruonius, lapes, žąsis, audines, kiaunes ir, kartais, lūšis. Gali būti, kad dar kažką pamiršau“, – pradeda Erik. Galėtum pagalvoti, kad jis dirba turizmo departamente ir tiesiog reklamuoja savo regioną, bet, stebėję šią įvairovę savo akimis, jo žodžiais tikrai neabejojame.
„Geriausia medžioklės šioje teritorijoje dalis yra, ko gero, gamta. Ji labai įvairi – nuo kalnų iki miškų ir nuo laukų iki jūros. Būdamas kalnuose, visada gali grožėtis puikiais vaizdais į fiordus ir Atlanto vandenyną. Už fiordų matosi kalnai ir kitas reljefas. Drįsčiau teigti, kad siaubingas oras iš tiesų yra naudingas medžioklei – lietus ir vėjas padeda paslėpti medžiotojų judesius“, – toliau tęsia Erik. Ir nors jis labai stengėsi sumažinti mūsų susižavėjimą pasakodamas apie vietos orus – itin stiprų vėją, visų rūšių kritulius – jo istorijos apie gyvenimą čia skamba neįtikėtinai žavingai: „Čia galime gyventi labiau atsipalaidavę. Tiesiai iš savo kiemo galiu išeiti į mišką ar kalnus. Galime vaikščioti gatvėmis nesutikdami automobilių, turime prieigą prie vandens (šiaip ar taip, esame apsupti), galime plaukioti praktiškai visur. Čia saugu, visi vieni kitus pažįsta. Turiu vietų, kuriose galiu laisvai šaudyti, ir niekas į tai net nesureaguoja.“
Jei Erik nežuvauja, negludina šaudymo įgūdžių, nedirba ar neleidžia laiko su savo vaikais, jis greičiausiai medžioja tauriuosius elnius: „Daugiausia tai – rytinės ir naktinės medžioklės kiek žemesnėse vietose ar laukuose. Medžioju arba iš bokštelio, arba gulėdamas laukymių pakraščiuose. Taip pat einu ir į kalnus – tokią medžioklę įvardinčiau kaip sudėtingiausią, nes elniai čia labai atsargūs, kadangi kalnuose įprastai būna visiškai tylu.“
Viską keičianti termovizija
Nors įprastai Erik teturi kelias valandas dienos šviesos, kad galėtų medžioti, termovizija jam padeda šį laiką prailginti: „Savanaudiška priežastis, dėl ko mėgstu termoviziją, yra ta, kad su ja galiu medžioti kada panorėjęs, nėra jokių apribojimų ar kliūčių dėl šviesos. Šis aspektas – aukso vertės, kai turi darbą ir kelis vaikus namuose.
Šioje Norvegijos dalyje neturime daug laiko iki tol, kol sutemsta. Medžioklė prasideda rugsėjį, tuomet šviesos dar pakanka, bet kasdien temsta vis anksčiau. Nepraeina nė keli mėnesiai ir tamsu būna jau penktą valandą vakaro. Turėdamas įprastą optiką, tuo laikotarpiu gali medžioti tik esant pilnačiai. Išskyrus, žinoma, dienos metą, bet gyvūnai – kalnuose, o žmonės dirba. O su termovizija gali medžioti visą laiką. Man nebereikia jaudintis dėl dienos šviesos ar sutemų. Taigi termovizija mums, Norvegijos medžiotojams, labai padeda ir labai daug ką keičia.“ Neskaitant asmeniškumų, norvegas kaip didžiausią termovizijos privalumą įvardiją etiškesnę medžioklę. „Čia daugumą elnių nušauname prieblandoje. O tai – laikas, kai daugiausiai gyvūnų yra sužeidžiami dėl prastų šūvių ar netinkamai įvertintos situacijos. Taigi, į termoviziją žiūriu kaip į gyvūnams draugiškesnę įrangą. Ji leidžia atlikti geresnius ir saugesnius šūvius esant prastam matomumui. Kitas faktorius – mažiau streso gyvūnams. Gali medžioti juos vidury nakties, kai jie neįtaria jokio pavojaus, yra visiškai ramūs. Vėlgi, taip etiškiau.“
Nors Andrea turėjo tik kelias dienas išbandyti termovizijos privalumus Kristiansund, šia technologija ji dažnai naudojasi savo gimtinėje, Lofotenuose. Čia, sako ji, termovizija yra ypač naudinga: „Pavyzdžiui, ten, kur medžioju briedžius, šis sezonas buvo labai sudėtingas, mums nepavyko rasti jokių gyvūnų.
Kai pasiėmiau „Merger“, pagaliau aptikome briedžius kalnų viršūnėse, tad galėjome geriau suplanuoti medžioklę. Termovizija už tave nemedžioja, sekimas ir pati medžioklė vis dar būna pilni iššūkių, ypač tokioje teritorijoje, kaip manoji, kur reljefas itin atviras. Praktiškai neturi, kur pasislėpti, tad sekti labai sunku. Termovizija labai tam padeda, bet naudoju ją ir ieškodama sužeistų gyvūnų – ši technologija reikšmingai sutrumpina paieškos laiką. Galiausiai, ji padidina saugumą – pasižiūrėjęs į didelę teritoriją pro „Merger“, gali pamatyti visus medžiotojus bei šunis, net ir esančius toli, taip daug nuodugniau susipažindamas su situacija.“ 
Beprecedentis detalumas
„Merger“, apie kurį kalba Andrea – tai „Pulsar Merger LRF XP50“ termoviziniai žiūronai. Kelionės metu ji turėjo progą išbandyti ir naująjį XL modelį su HD jutikliu: „XL yra dar geresnis už XP, o detalumas ir vaizdas, kurį sugeneruoja šis prietaisas, yra neįtikėtinas. Gali aptikti gyvūnus iš labai didelio atstumo. Kokybė mane stebina kaskart“, – dalijasi medžiotoja.
Erik pritaria: „Merger“ neabejotinai yra geriausias prietaisas stebėjimui. Fantastiška jį naudoti jau esant pozicijoje, nesvarbu, ar ant žemės, ar bokštelyje. Labai patogu stebėti net ir ilgą laiką.“
Komfortas, žinoma, kyla iš dvigubo okuliaro ir ergonomiškumo, o jau minėtas jutiklis yra atsakingas už puikų detalių atpažinimą. Nekantraujame, kol galimybę išbandyti šį prietaisą turėsite ir jūs, o kol kas kviečiame pasimėgauti nuostabiais Norvegijos vaizdais – užfiksuotais skaitmenine ir termovizine kameromis – vaizdo klipe.
„XL modelis yra dar geresnis už XP, o detalumas ir vaizdas, kurį sugeneruoja šis prietaisas, yra neįtikėtinas. Gali aptikti gyvūnus iš labai didelio atstumo. Kokybė mane stebina kaskart.“ Andrea Lysvold
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.