Medžioklė vokiečių fotografui ir kūrybos vadovui Patrick’ui Goretzky atvėrė naujus horizontus. Klaidžiojant po miškus ir medžioklės plotus, jo meilė gamtai vis stiprėja, o noras tyrinėti ekosistemą ir naujausių technologijų poveikį jai įtraukia vis labiau. Ši kelionė tapo dar įdomesnė atsiradus mažajam medžioklės kompanionui – šiurkščiaplaukių taksų veislės šunyčiui Theo. Treniruodamas jį Patrick’as išmoko, kad pasitikėjimas, meilė ir nuolatinės pastangos gali atnešti neįtikėtinų rezultatų.
Maždaug prieš trejus metus nusprendžiau įsigyti medžioklinį šunį. Išsirinkti veislę buvo visai nesudėtinga – norėjau nedidelio šuns, kuris būtų puikus kraujasekys ir tiktų dalyvauti medžioklėje su varovais.
Nebuvo lengva rasti tinkamą veisėją, tačiau galiausiai, rekomendavus bičiuliui medžiotojui, viename veislyne netoli Berlyno radau tai, ko ieškojau. Mūsų kelionė prasidėjo apsilankymu pas Theo mamą Uschi. Susipažinau su veisėju ir iškart supratau, kad puikiai sutarsime. Veisėjas norėjo būti tikras, kad šunytis iš būsimosios vados bus tinkamai apmokytas ir treniruojamas medžioklei. Be šio tvirto pažado niekaip nebūčiau tapęs Theo šeimininku. Laimė, mūsų požiūriai sutapo, tad man buvo pažadėtas vienas šunytis iš X vados.
Kai galiausiai pirmą kartą susitikome su ką tik gimusiais taksiukais, iš pradžių man į rankas pateko grizuotas, rusvos spalvos šunytis. Bet tada veisėjas padavė juodai-rausvą ir aš akimirksniu apsisprendžiau. Taip Theo, kuriam dabar pusantrų metų, tapo mūsų šeimos nariu. Beje, pilnas jo vardas yra itin skambus: Xerxes-Theo von Furstenvalde.
Theo be galo guvus, atsidavęs ir mielas! Jis draugiškas ir myli visus žmones. Jo keistenybės taip pat mielos, pavyzdžiui, Theo mėgsta leisti juokingus garsus ir išdarinėti keisčiausias grimasas. Dresūros treniruotėse jis atrodo susikaupęs ir greitai įsimena užduotis. Tikiuosi, šių savybių nepraras ir suaugęs.
Ar tiesa, kad taksų veislė gana sunkiai pasiduoda dresūrai, nes šie šunys linkę pasikliauti medžiotojo instinktais?
Taip, įprasta sakyti, kad taksai ypač sunkiai dresuojami ir nepasiduoda kontrolei, taip pat, kad neverta rinktis šios veislės, jei tai pirmasis jūsų šuo. Tačiau aš manau, kad pasitelkus griežtas taisykles ir žaidimus, taksą tikrai įmanoma išmokyti paklusnumo, pasitikėjimo ir atsidavimo. Daugelis žmonių kažkodėl nuvertina nuoseklumą. Gal kam nors toks požiūris atrodo per griežtas, bet iš tiesų taip tikrai nėra. Nuolatinis paklusnumas kasdieniame šeimininko ir šuns gyvenime yra būtinybė, ypač, jei ketinate savo šunį vestis į medžioklę. Manau, kartais net privalu apsaugoti savo augintinį nuo jo įgimtų instinktų, o to įmanoma pasiekti tik nuosekliu darbu.
Manau, mums drauge sekasi puikiai. Girdžiu draugų, kolegų darbe, kitų šunų šeimininkų ir medžiotojų atsiliepimus ir jie visada būna teigiami. Teko nueiti ilgą kelią dresuojant Theo, kol jis tapo toks paklusnus, koks yra šiandien, ir, žinoma, mūsų dar laukia ilga kelionė tobulinant tam tikrus įgūdžius.
Kaip paruošti šunį medžioklei? Kiek užtrunka dresūra ir kokius jos etapus tenka įveikti?
Pasiruošimas trunka gana ilgai ir visų svarbiausia – rasti tinkamiausią vietą būtent jūsų šuniuko treniruotėms. Kur kas lengviau treniruotis grupėje, kur gali ne tik stebėti, kaip tobulėja tavo augintinis, bet ir pasidalinti patirtimi su kitais šunų šeimininkais – juk visi siekiame tų pačių tikslų.
Aš Theo nuvedžiau į šunų klubą „Deutscher Teckelclub 1888 e.V.“, čia rengiamos grupinės dresūros pamokos, galima laikyti egzaminus ir dalyvauti šunų parodose.
Pirmasis mūsų su Theo laukęs iššūkis – tai vadinamasis Paveldimumo testas, sudarytas iš kelių dalių, svarbiausios jų – jautrumas ginklui ir pėdsako sekimas skalijant. Tik išlaikius šiuos testus leidžiama tęsti dresūrą.
Per jautrumo ginklui testą Theo bėgo nutolęs nuo manęs per 30 metrų. Tuo metu į orą buvo iššauti du šūviai. Šuo privalo neparodyti jokios baimę išduodančios reakcijos, kaip, tarkime, pabėgti ar pulti slėptis.
Antrojo egzamino, pėdsako sekimo skalijant, metu su Theo sekėme triušius. Šuo skalydamas ieško gyvūnų, o jo pasirodymas vertinamas pagal šiuos kriterijus: uoslė, garsas, aistra ir saugumas.
Derėtų pridėti, kad yra ir daugybė kitų egzaminų bei testų, kuriuose galima dalyvauti su savo medžiokliniais šunimis, mat taksų veislė laikoma ypač imlia požeminei medžioklei (pavyzdžiui, urvuose besislepiančių plėšrūnų kaip lapės ir barsukai).
„Pulsar“ termovizoriniai monokliai „Axion XQ38 LRF“ ir „Helion 2 XP50 PRO“ mums labai padėjo pasirengti pėdsako sekimo egzaminui.
„Pulsar“ termovizoriniai monokliai „Axion XQ38 LRF“ ir „Helion 2 XP50 PRO“ mums labai padėjo pasirengti pėdsako sekimo egzaminui. Norėdamas puikiai paruošti šunį šiam testui, turi treniruotis ieškodamas tikrų triušių. Kadangi tai labai maži gyvūnai, juos sunku pastebėti įprastais žiūronais. Užtrunka ilgai, o galiausiai triušį pastebi jau per vėlai. Be to, šuo neturėtų matyti triušio, o mokytis „dirbti“ nosimi, tai yra, pasikliauti uosle.
Turėdamas „Pulsar“ terminio vaizdo monoklį galėjau susekti triušius iš didesnio atstumo. Kai priartėdavome prie vietos, kur slepiasi triušis, uždengdavau Theo akis ir leisdavau triušiui kiek nutolti. Tuo metu privalai veikti žaibiškai. Būtent čia ir prasideda šuns „darbas“ nosimi.
Taip pat „Pulsar“ monoklius naudojau treniruotėms su šernais. Per juos iš saugaus atstumo galėjau stebėti, kaip elgiasi mano šuo, taip neišgąsdindamas ir nenubaidydamas žvėries.
Theo jau medžioja! Išlaikius pagrindinius egzaminus, mums buvo oficialiai leista dalyvauti kraujasekystės ir urvinių gyvūnų medžioklėse. Nežinau, kada dalyvausime pirmojoje medžioklėje su varovais, gal pavyks dar šią žiemą, bet tokiai medžioklei reikia šiek tiek daugiau pasirengimo. Noriu būti tikras, kad Theo 100 % pasiruošęs šiam darbui. Juk reikia turėti galvoje, kad laukinių šernų medžioklė su varovais gali būti ypač varginanti tokiam mažam šuneliui kaip Theo. Jai reikia be galo daug ištvermės.
Kokia jūsų paties medžioklės istorija?
Medžiokle susidomėjau gana vėlai. Pirmasis medžioti mane pasikvietė buvusios draugės tėtis, turiu ir daugiau draugų medžiotojų, iš jų ir mokausi. Gal ir negaliu papasakoti įkvepiančių istorijų, bet per tuos metus medžiodamas pradėjau nuoširdžiai domėtis gamta, mūsų ekosistema, taip pat balistika ir naujausiomis technologijomis. Ir vis dėlto man įdomu ne tik naujausi išradimai – labai mėgstu savo senuką, 1956 m. „Mauser M98“ bei „Sauer & Sohn BBF 54“. Ko gero, tai vadinama „old school“ stiliumi, bet man jis be galo patinka!
Šiurkščiaplaukis taksas: puikusis pėdsekys
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.