Featuring:
Riccardo Tamburini, Joel Henrysson and Stefan Orman
Numatoma skaitymo trukmė: 6 min.
Gebėjimas sekti gyvūnus – ypač svarbus kiekvieno medžiotojo įgūdis, reikalaujantis atidaus aplinkos stebėjimo ir gilaus žinių bagažo. Trys aistringi medžiotojai kviečia mintimis nusikelti į laukinę gamtą ir patyrinėti gyvūnų sekimo meną – jie dalijasi savo patirtimi, patarimais ir praktinėmis gudrybėmis.
Nepakeičiamas įgūdis
Pasak patyrusio medžiotojo iš Italijos, Riccardo Tamburini, miške pastebėti laukinius gyvūnus gali būti itin sudėtinga dėl įvairių priežasčių. Jie mus pamato ir išgirsta pirmi, galbūt gyvūnai tuo metu yra ne toje pačioje vietoje kaip mes, o gal mes paprasčiausiai nemokame atkreipti dėmesio į jų paliktus ženklus.
„Vis dėlto gyvūnai yra gyvūnai. Ir vienas iš jų naudojamų išgyvenimo būdų – visada daryti tuos pačius dalykus gerai pažįstamoje vietoje. Tirti naujas vietoves – pavojinga. Būtent todėl plėšrūnų gyvenama teritorija yra gerokai platesnė nei vieta, kurioje apsistoja jų grobis. Tad patyręs medžiotojas turėtų ne tik suprasti, kokie gyvūnai yra atitinkamoje teritorijoje, bet ir gebėti skaityti aplinką. Tai – vienas svarbiausių įgūdžių“, – pabrėžia Riccardo.
Patyręs medžiotojas turėtų ne tik suprasti, kokie gyvūnai yra atitinkamoje teritorijoje, bet ir gebėti skaityti aplinką. Tai – vienas svarbiausių įgūdžių.
Riccardo Tamburini
Anot dar vieno patyrusio medžiotojo, švedų eksperto Joel Henrysson, supratimas, kaip interpretuoti laukinės gamtos ženklus, išties gali nulemti medžioklės rezultatą.
„Švedijoje, kur dažniausiai medžioju šernus ir stirnas, sekimas padeda nustatyti medžiojamų gyvūnų judėjimą, prognozuoti jų elgesį. Tai neabejotinai padidina sėkmingos medžioklės tikimybę – tiek kalbant apie atvejus, kai reikia nustatyti tikslią gyvūno padėtį, tiek norint rasti sužeistą žvėrį ir padėti nutraukti jo kančias“, – teigia Joel.
Riccardo Tamburin
Sekant užuominas
Kalbėdamas apie gyvūnų sekimą kaip apie aktyvią medžioklę sėlinant, kitas medžiotojas iš Švedijos, Stefan Orman, pažymi, kad būtent šis medžioklės būdas yra jo mėgstamiausias.
„Tai gerokai labiau primena situaciją, kuomet su gyvūnu stoji akis į akį, be to, šis medžioklės tipas – ne iš lengvųjų. Todėl gebėti skaityti vietovę ir suprasti gyvūnų elgseną skirtingais metų laikais – ypač svarbu. Natūralu, kad prieš leidžiantis į tokią medžioklę, kyla daugybė klausimų, kuriuos privalome pabandyti atsakyti. Kur gyvūnai miega ir randa maisto, kada jie yra aktyvūs, kaip jie elgiasi skirtingomis oro sąlygomis, kokius ženklus ar žymes palieka maitindamiesi ar vaikščiodami, kokį kvapą skleidžia, kaip atrodo jų išmatos ir daugybę kitų“, – pasakoja Stefanas.
Skaityti vietovę ir suprasti gyvūnų elgseną skirtingais metų laikais – ypač svarbu.
Stefan Orman
Riccardo Tamburini pratęsia, bandydamas bent trumpai atsakyti į dalį šių klausimų.
„Pavyzdžiui, elniai ar šernai ieškodami maisto visada vaikšto tais pačiais takais. Taip pat per poravimosi sezoną jų patinai palieka daugybę susijaudinimo ženklų ant medžių ir žemės. Be to, pėdsakai gali atskleisti ir gyvūnų lytį, klasę ir amžių. Pavyzdžiui, mažesnis pėdsakas kartu su platesniu mums sako, kad čia greičiausiai praėjo stirna su jaunikliu.
Jei mums pasisekė ir žemė minkšta, įvertinę pėdsako gylį, galime įsivaizduoti ir gyvūno svorį. Žinoma, gyvūnų išmatos aiškiai parodo, kas už jas atsakingas: pagal formą galime spręsti, koks gyvūnas yra jo savininkas, o kalbant apie plėšrūnus, galime net suprasti, kas buvo jų grobis“, – paaiškina Riccardo.
Stefan Orman priduria, kad kalbai pasisukus apie šernus, atsakyti į klausimus gali būti kiek sudėtingiau, nes šie gyvūnai ypač greitai supranta, kokia situacija yra saugi, o kokia – ne.
„Kai kuriose tankiai žmonių apgyvendintose vietovėse šernai yra prisitaikę nustatyti, ar mūsų kvapas šviežias, ar ne. Be to, jei teritorijoje yra aktyviai medžiojama, šie gyvūnai bus aktyvesni esant mažesnei tikimybei, kad jų laukia medžiotojas – dažniausiai kalbame apie naktį, nuo 2 iki 5 valandos ryto. Tačiau jei vietovėje beveik nėra žmonių, šernai turėtų elgtis „įprastai“ ir išeiti maitintis anksti ryte, vėlai vakare arba naktį“, – sako medžiotojas.
Vėjas turėtų pagelbėti
Stefan akcentuoja ir dar vieną svarbų aspektą, kurį dažnas medžiotojas neretai pamiršta – vėją ir šios stichijos pažabojimą savo naudai.
„Šį patarimą prieš daugelį metų išgirdau iš vieno airio, profesionalaus elnių persekiotojo, tačiau daugelis apie jį nėra girdėję. Tai – gyvūnų apgavimas, priverčiant juos ateiti pas tave su vėjo pagalba. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad persekiojame būrį elnių ir žinome, kad priekyje mūsų, už didelės kalvos, yra vieta, kurioje jie dažnai renkasi ar maitinasi.
Šiuo atveju, jei mums į nugarą pučia vėjas, eidami link jų galime suklaidinti gyvūnus ir priversti juos manyti, kad ateiname iš priešingos pusės. To priežastis – virš kalvos ir gyvūnų pakylantis vėjas, kuris vėliau grįžta iš kitos pusės“, – pasakoja Stefan.
Sekimo ABC
Šernus ir stirnas dažniausiai medžiojantis Joel Henrysson sudarė ir nedidelę atmintinę, praversiančią sekant šiuos gyvūnus. Tad tavo dėmesiui – 5 svarbūs aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
1. Pėdsakai
- Šernų pėdsakai. Platūs ir apvalūs, su dviem ryškiais kojų pirštų įspaudais ir dažnai matomomis nagų žymėmis už kanopos.
- Elnių pėdsakai. Mažesni ir subtilesni, su smailiais širdies formos kanopų įspaudais. Jų pėdsakai dažnai aptinkami aktyviuose medžiojamų gyvūnų takuose.
2. Išmatos
- Šernų išmatos. Cilindro formos, dažnai sutelktos vienoje vietoje. Jų dydis priklauso nuo mitybos būdo ir amžiaus. Šviežios, drėgnos išmatos rodo, kad šernai čia neseniai lankėsi.
- Elnių išmatos. Smulkios, granulių pavidalo, išsibarsčiusios krūvelėmis. Paprastai jie maitinasi tose pačiose vietose, todėl šviežios išmatos gali rodyti netoliese esančią maitinimosi vietą.
3. Maitinimosi požymiai
- Išverstas dirvožemis. Šernai rausia šaknis, ieškodami kirmėlių ir gilių, palikdami suardytos žemės lopinėlius. Kuo šviežesnis pažeidimas, tuo arčiau jų gali būti.
- Nuplėšta žievė ir nugraužtos šakos. Elnių maitinimosi požymiai, ypač žiemą, kai trūksta maisto šaltinių.
4. Guoliai ir poilsio vietos
- Šernų guoliai. Negilūs įspaudai tankiuose želdiniuose, dažnai iškloti lapais ir šakelėmis.
- Elnių guoliai. Vasarą aptinkami aukštoje žolėje arba vietose su užuovėja. Suplota augmenija rodo dažnai naudojamą poilsio vietą. Žiemą dažnai ilsisi kalvų šlaituose.
5. Garsas ir kvapas
- Šnarėjimas krūmynuose. Dažnai signalizuoja apie šernų aktyvumą, kadangi ieškodami maisto jie juda grupėmis ir garsiai triukšmauja.
- Stiprus muskuso kvapas. Jei jį užuodžiate koncentruotame plote, gali būti, kad netoliese yra šernų guolis.
A deer footprint on the left, a boar footprint on the right.
Paskutinė dėlionės detalė
Galiausiai visi trys medžiotojai pabrėžia, kad sekant gyvūnus ypač svarbu naudoti ir termovizinę įrangą, gerokai palengvinančią jų pastebėjimą ir buvimo vietos nustatymą.
Anot Joel Henrysson, šiuolaikinės technologijos išties perrašė ilgą laiką galiojusias medžioklės taisykles: „Įvairūs termoviziniai prietaisai leidžia aptikti gyvūnų šilumos pėdsakus net žvelgiant į tankią augmeniją ar esant visiškoje tamsoje. Kai įprastiniai gyvūnų paliekami ženklai gamtoje rodo, kad jų čia neseniai būta, termovizorius gali tai patvirtinti nesutrikdant vietovės. Kadangi dažnai medžioju šernus, be gero termovizinio prietaiso būtų be galo sunku.”
Kai įprastiniai gyvūnų paliekami ženklai gamtoje rodo, kad jų čia neseniai būta, termovizorius gali tai patvirtinti nesutrikdant vietovės.
Joel Henrysson
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.