Numatoma skaitymo trukmė: 13 min.
Jaudinantis, kaitinantis kraują, reikalaujantis daug įgūdžių – tai, tik keli žodžiai, kuriais galime apibūdinti sekimą. Reikalaujantis įgūdžių, kantrybės ir santūrumo, sekimas yra vienas iš daugiausiai džiaugsmo teikiančių medžioklės tipų. Šiandien jį aptariame su trimis patyrusiais sekėjais – Matthew (Matt) Roberts ir Mark Stubbs iš Jungtinės Karalystės bei Riccardo Tamburini iš Italijos.
Kokią medžioklę įprastai renkatės?
Matt: Man patinka visi medžioklės ir žvejybos būdai, bet sekimas, be abejonės, yra mano mėgstamiausias. Rūšių, sąlygų ir reljefo įvairovė vien jau Jungtinėje Karalystėje yra neįtikėtina. Čia susijungia įgūdžiai, fizinis pasirengimas ir tikslus šaudymas, ir, kai viską atlieki teisingai, esi apdovanojamas geros kokybės sveika, laukine elniena. Sekimas manyje tarsi išjungia visą kasdienį triukšmą ir dramas. Jis kelia priklausomybę. Man tai labai patinka.
Mark: Čia, Jungtinėje Karalystėje, užsiimu įvairia medžiokle – nuo medžioklės su varovais ir paukščių medžioklės iki kenkėjų kontrolės ir elnių populiacijos valdymo. Bet turiu prisipažinti, kad didžiausią aistrą jaučiu elnių sekimui.
Riccardo: Manau, kad, jei nori būti tikrai geras medžiotojas, turi išmanyti visus medžioklės tipus – nuo šaudymo iš didelių atstumų iki sekimo. Bet sekimas tikrai yra mano vienas mėgstamiausių.
Kokius didžiausius sekimo iššūkius įvardintumėte? Ir kas kelia daugiausiai džiaugsmo?
Riccardo: Neabejotinai, galimybė būti labai arti gyvūnų. Privalai žinoti ne tik gyvūnų įpročius, bet ir aplinką, be to, turi gerai suprasti ir vėją.
Mark: Vienas didžiausių iššūkių, mano akimis, yra vadovautis nustatytais skaičiais, kadangi mano medžioklės plotuose populiacija yra itin didelė. Be to, laikas ir pastangos, kurių reikalauja noras visada turėti tik aukštos kokybės gyvūnus. Norint to pasiekti, reikia gero elnių populiacijos valdymo ir gebėti būti išrankiam.
Viena didžiausių sekimo naudų – tvarus šviežios, natūralios, laukinės mėsos šaltinis. Nuostabu žinoti, iš kur tavo mėsa atkeliavo, ir gebėti panaudoti kiekvieną gyvūno dalį.
Matt: Jungtinėje Karalystėje didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria dauguma norinčiųjų užsiimti sekimu, yra bandymas surasti žemių, kuriose būtų galima medžioti. Iš industrijos perspektyvos, didžiausias iššūkis yra viešosios nuomonės, žiniasklaidos ir, kartais, valdžios edukavimas apie tai, kad elnių populiacijos valdymas yra būtinas ir humaniškas kontrolės mechanizmas, kurio pagrindinis interesas – aplinkos ir pačių elnių gerovė.
Mano patirtis rodo, kad, geriausias su sekimu susijęs dalykas, neskaitant mėsos, yra žmonės, kurie tuo užsiima. Per sekimą sutikau žmonių, kuriuos dabar laikau vienais artimiausių draugų. Nors apie sekimą dažniausiai galvojame kaip apie vienišą veiklą, kai su tavimi yra panašiai mąstantys žmonės, net ir labiausiai alinantis, skausmingas ir varginantis gyvūno ištempimas gali tapti patirtimi, teikiančia džiaugsmą.
Kokių įgūdžių reikia, kad taptum puikiu sekėju?
Mark: Svarbiausia, įgūdžių, kaip elgtis medžioklės teritorijoje. Turi ją pažinoti, taip pat ir savo taikinį, nes visos rūšys elgiasi skirtingai.
Riccardo: Kantrybės. Visus kartus, kai man nepavyko prisiartinti prie gyvūnų, taip nutiko dėl to, kad skubėjau greičiau nueiti paskutinius metrus ieškodamas geros vietos šūviui.
Matt: Abi šios savybės padės tau atsidurti ten, kur reikia, bet tik santūrumas iš elnių šaudytojo tave gali paversti elnių sekėju. Elnių populiacijos valdymas yra apie pasirinkimą ir laiką – visai ne apie nuleistuko paspaudimą. Geriausias tavo šūvis kartais būna tas, kurio nusprendi neatlikti.
Ką daryti, kad taptum geresniu sekėju?
Matt: Manęs šito klausti nereikėtų, nes, mano nuomone, tu nesipraktikuoji, o išmoksti sunkiuoju keliu… bent jau aš taip darau. Laikas miške, bet kokiu oru, mokymasis iš tų sprendimų, kurie pasisuko ne taip, kaip planavai. Viskas taip paprasta. Galiausiai, elniai yra laukiniai gyvūnai, tad, net jei manai, kad viską jau žinai, jie visada ras būdą, kaip tau priminti, kad miškas – jų namai, o tu – tik turistas.
Mark: Mano akimis, viskas atsiremia į patirtį. Per daugybę bandymų, klaidų ir metų išmokau, ką daryti, o ko vengti priklausomai nuo grobio. Nors kiekvienas sekimas yra kitoks, tad mokytis tiesiog nesustoji.
Riccardo: Privalu daug laiko leisti gamtoje. Iš knygų neišmoksi, kaip būti geru sekėju, bet kuo daugiau laiko leisi gamtoje, tuo daugiau žinių ir įgūdžių turėsi. Žinoma, gali mokytis gyvūnų biologijos, bet tai – tik žaidimo dalis.
Planuodami eiti į sekimą, kaip tam ruošiatės?
Matt: Įkraunu termovizorių. Jei reikia, informuoju žemių savininką. Išvalau peilį, šautuvo vainiką ir karkaso talpyklą. Įsitikinu, kad visi varžtai tinkamai priveržti, patikrinu vėjo kryptį ir išeinu.
Mark: Aš pradedu nuo drabužių, jie turi ne tik tikti orui ir aplinkai, bet ir pasirūpinti mano saugumu, būti gerai padengti priemone nuo erkių. Tada metas įrangos patikrinimui. Termovizorius, žiūronai, šaudymo lazda ir taip toliau. Greitas ginklo patikrinimas, kad būčiau tikras, jog viskas tikslu. Ir galiausiai – šuo.
Riccardo: Tiesiogiai – tinkamų drabužių ir įrangos pasiruošimas. Netiesiogiai – aplinkos studijavimas, grobio įpročių žinojimas, galimybė skaityti ženklus ir pėdsakus, kuriuos jis palieka ant žemės.
Kokia įranga jums atrodo būtina sekimui?
Matt: Tau pažįstamas ginklas su optika, kuria gali pasitikėti, prišaudytas su amunicija, kuri leidžia tau jaustis užtikrintai. Be to, kiekvienam sekimui pasiimu ir termovizorių, nes jis ne tik padeda greičiau aptikti gyvūną, bet ir pėsčiuosius, esančius ten, kur jie būti neturėtų, bei žvėris, pabėgusius po šūvio. Dėl to visada naudoju termovizorių, kad įvertinčiau riziką. Tai – neįkainojama įranga.
Riccardo: Labai svarbu ir kamufliažas. Manau, kiekvienam sezonui reikia turėti skirtingą aprangą, kadangi pavasario spalvos labai skiriasi nuo rudens. Be to, turi pasirūpinti ir kaip uždengti rankas ir veidą – tamsoje jie šviečia kaip lemputės.
Kuriuos „Pulsar“ prietaisus naudojate dažniausiai?
Matt: Pastaruosius 6 metus naudojau „Helion XQ38F“. Jis atsparus viskam ir nė karto manęs nenuvylė. Ne taip seniai pradėjau naudoti „Merger LRF XP50“, taigi reikšmingai pagerėjo vaizdo aiškumas, o įmontuotas tolimatis pasirodė itin tikslus ir naudingas. Kenkėjų kontrolei naudoju „Digex C50“, pritvirtintą prie .17HMR & .223, o šernams – prie 6.5CM ir 30-06. 5 kalibrų profiliai taikiklyje ir „Blaser“ laikiklio sistema reiškia, kad galiu taikiklį perkelti ant kito ginklo neprarasdamas taiklumo, o tai – labai universalu ir greita. Šį taikiklį naudoju ir sekdamas su klientais, ypač naujokais, nes taip galiu apie sekimą ne tik jiems papaasakoti, bet ir per „Stream Vision 2“ programėlę parodyti jiems vaizdus ir įrašyti išskirtines akimirkas.
Mark: Du prietaisai, kuriuos naudoju šiuo metu, yra „Pulsar Helion XP50“ ir „Axion 2 XQ35 Pro“. Abu prietaisai yra labai patikimi, juos lengva naudoti, be to, juos gali patogiai laikyti kišenėje. Jie puikiai tinka grobio aptikimui, jo suradimui po šūvio ir, svarbiausia, bet kokių pavojų aptikimui, pavyzdžiui, žmonių, kurie vedžioja šunis ar nuklysta nuo takų.
Riccardo: Kalbant bendrai, visada renkuosi aukštos klasės prietaisus, nes sekimas gali prasidėti nuo gyvūnų aptikimo iš toli ir lėto artinimosi link jų. Naudojau „Merger LRF XP50“, bet dabar savo rankose turiu naująjį „Merger LRF XL50“ ir jis nuostabus. „Axion“ šeima sekimui taip pat labai tinka dėl savo kompaktiško dydžio.
Aptarėme pasiruošimą ir įrangą, dabar pakalbėkime apie visą procesą.
Mark: Jei trumpai, seka paprasta: įranga, ginklas, transporto priemonė, grobio aptikimas, šūvis, gyvūno apdorojimas, pažymėjimas ir sandėliukas.
Riccardo: Mano atveju, sekimas prasideda nuo gyvūno aptikimo iš toli; taip paprasčiau, nes jau žinai gyvūno padėtį, tad, kad prisiiartintum, tereikia išlikti pasislėpus ir pavėjui. Kitais atvejais pradedi sekti aklai, tada lėtai ir tyliai eini, dažnai sustodamas apsidairyti per termovizorių. Sėkmės paslaptis – pamatyti gyvūną greičiau nei jis pamato tave. O tai nėra paprasta. Kitas sekimo būdas yra vilioklių naudojimas, nes tada gali sekti miške, dažnai sustodamas ir panaudodamas vilioklį, tačiau tokiu atveju, gyvūnas ateina pas tave, o ne atvirkščiai.
Matt: Sekimo procesas visada turėtų fokusuotis ties elnio aptikimu, pasirinkimu ir humanišku sumedžiojimu. Truputį vaikščiok, daug dairytis – nėra reikalo keisti vieną „tikėtiną vietą“ į kitą, nes greičiausiai pakeliui susitiksi elnią. Stebėjimas yra labai svarbus – tik retais atvejais pamatysi pilną žvėries siluetą. Daug daugiau šansų, kad pastebėsi ausies kraštelį, nugaros tiesę ar apvalų šlaunies siluetą, taigi įsijausk ir pasistenk viską pamatyti. Verta ieškoti ir kitų aktyvumo ženklų. Apžiūrėk linijas, griovius, nuolaužas, voliojimosi ženklus, miegojimo vietas, neramų vandenį – tai padės susidaryti geresnį vaizdą apie tai, kas gali būti už kampo. Kai tik įmanoma, strategiją diktuoti turėtų vėjo kryptis, o šūvio ir grobio partempimo saugumas turėtų būti svarbiausi tavo prioritetai.
Prieš visa tai verta turėti bent apytikslį planą. Ko tikiesi pasiekti? Ar yra valdymo planas ir, jei taip, koks jis? Ar tau reikia atsižvelgti į skaičius (jei taip, kokie jie, kokios rūšys, amžius, lytis ir pan.), o gal tiesiog išėjai savo malonumui, kad papildytum šaldiklį? Darant prielaidą, kad tai nėra populiacijos valdymas, nėra tikslo medžioti gyvūno, jei neturėsi, kur jį padėti, taigi svarbu viską apgalvoti iš anksto – taip pat ir logistiką, partempimą, higienos klausimus. Jei užsiimi komercine veikla, gali reikėti rizikos vertinimo bei viešosios atsakomybės, galvijų, nuosavybės ir visuomenės narių bei kaimynų draudimo. Sakykime, kad visa tai jau išsiaiškinai, toliau reikia pagalvoti, kaip medžiosi? Iš bokštelio, sekdamas pėsčiomis, mišriai? O kokią įtaką pasirinktų kelių ir pozicijų praktiškumui turi sezonas, vėjas ir oro sąlygos? Dar gerokai iki užtaisant ginklą reikia atsakyti į labai daug klausimų.
Akivaizdu, kad reikia nemažai išmokti, kad miške sekdamas gyvūną galėtum jaustis tvirtai. Ką patartumėt medžiotojams, kurie šioje srityje dar neturi daug patirties?
Matt: Internetas patirties neduoda ir padėti gali tik vos vos – geriausias būdas išmokti yra eiti į mišką ar laukus, VISOKIU oru, bet kuriuo paros metu ir viską pamatyti pačiam. Dažniausiai tam net nereikės ginklo, nes, prieš iškeliaudamas į tikrą sekimą, privalai išmokti tyliai vaikščioti, tyliai perlipti per vartus ar tvoras. Nemokamai gali išmokti ir vertinti atstumus. Pradėk nuo 50 metrų, tada didink atstumą iki 100 / 150 / 200 / 250 m tiesiog pasirinkdamas objektą pakeliui. Šūvis yra lengvoji dalis; bet tavo gebėjimai elgtis medžioklėje ir pastabumas padės tau atsidurti ten, kur nori būti. Šioje šalyje mums pasisekė, visur turime pasivaikščiojimo takus, tad nėra priežasčių neiti ir netyrinėti aplinkos.
Kalbant apie apdirbimą (vidaus organų pašalinimą, mėsinėjimą), sakyčiau, neskubėk – internete pilna žmonių, kurie mano, kad, jei kažką darai gerai, turi tai daryti greitai. Gebėjimas priimti sprendimus yra puiku, skubotumas – ne.
Mark: Aš patarčiau gauti elnių sekimo kvalifikaciją, nes taip įgysi žinių ir patirties. Tada rekomenduočiau išeiti su patyrusiu medžiotoju, turinčiu daug patirties, kad išmoktum esminius dalykus.
Riccardo: Man atsakyti labai sunku. Sėkmingas sekimas – tai daugybės niuansų mišinys: žinių, kantrybės, patirties. Būdamas taip pat ir laukinės gamtos fotografas, galiu sakyti, kad laikas, kurį praleidžiu gamtoje su fotoapartu, yra pačios geriausios sekimo treniruotės. Manau, kad visų pirma, turi būti labai geras gamtos stebėtojas. Turi mokėti skaityti ženklus ir pėdsakus, numatyti, kur gyvūnas bus tuo konkrečiu metu. Visada turi atsižvelgti į vėjo kryptį, kad liktum pavėjui, bet tai nėra paprasta, nes, kai vėjas pakeičia kryptį, gyvūnai tai pajunta greičiau nei žmonės, visada.
O ką įvardintumėt kaip tobulas sekimo sąlygas?
Riccardo: Gyvenime man pasisekė, nes turėjau galimybę medžioti skirtingomis sąlygomis – buivolus Zimbabvėje, elnių patinus per rują Vengrijoje, šernus ir stirnas Italijoje, kalnų ožkas Turkijoje, gemzes Slovėnijoje ir Italijoje… Kartais sekiau vietinius gidus, itin patyrusius: be jų pasiekti gerų rezultatų būtų buvę neįmanoma. Visi šie nuotykiai man suteikė naudingų žinių, kurias galiu panaudoti medžiodamas vienas. Ir dabar manau, kad labiausiai jaudinantis sekimas yra stirnų patinų mano paties medžioklės plotuose. Jis ir vienas sunkiausių dėl stirnų įpročių: stirna yra vienintelis kanopinis, kuriam maitintis reikia 10-12 kartų per dieną, tad jos nuolat juda, nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Sunku ir dėl to, kad tai – dažnai pasitaikanti rūšis. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip privalumas, bet, jei imi sekti konkretų į gyvūną ir koncentruojiesi tik į jį, gali nepastebėti kitų aplink esančių stirnų, o tai gali tapti problema, nes išsigandę jos loja, kartu išgąsdindamos ir kitus miške esančius gyvūnus.
Mark: Mano akimis, yra du idealūs scenarijai. Vienas – rami vasaros diena vėlyvą liepą ar ankstyvą rugpjūtį, stirnų rujos įkarštis, kai patinai atsišaukia į kvietimus. Antras – drėgnas kovo rytas, kai aplink mažai augalų, kur jie galėtų pasislėpti, o po tavo kojomis nėra traškančių, išduoti galinčių lapų.
Matt: 100 % antramečiai elniai rugsėjo viduryje ar pabaigoje. Oras ima vėsti, lapai – keisti spalvas, tad miškai ir krūmai pasidaro ypač gražūs. Antramečiai elniai dar nėra itin protingi, bet turi gerą priedangą, juos stebi visi kiti bandos nariai, jie gali pasislėpti šešėliuose, dėl ko jų sekimas – nemenkas iššūkis. Jų kailis – švelnus ir tankus, be to, jie pastambėję nuo gero vasaros gyvenimo, dėl to jų mėsa – labai skani. Vakarais vis dar temsta iš lėto, spalvos blunka po truputį, o žemė dar pakankamai kieta, kad gyvūną galėtum ištempti su mašina – mano akimis, mažai kas gali būti geriau.
Ar planuose jau turite medžioklių, kurių nekantriai laukiate?
Mark: Planuoju vykti į Škotijos kalvas medžioti tauriųjų elnių rujos metu, o Dorsete ieškosiu brandžių sika patinų. Be to, su draugais planuojame keliauti į Europą gemzių, muflonų ir baltųjų tetervinų.
Matt: Šiemet turiu daug populiacijos valdymo ir apdiribimo darbų, kurie tikrai vargina, tad man labai svarbu susiplanuoti medžioklių su draugais savo malonumui, kad prisiminčiau, kodėl darau tai, ką darau. Man daugiausiai džiaugsmo neša neplanuotos, paskutinės minutės medžioklės, nes tada nespėji susiformuoti lūkesčių, patiri mažiau spaudimo ir streso dėl oro ar elnių judėjimo.
Šiemet manęs laukia ir įspūdingas taurusis elnias, bet jis nebus įrašytas į kalendorių. Kažkuriuo metu sulauksiu kvietimo, viską mesiu ir šoksiu į automobilį!
Riccardo: Tiesą sakant, mano naujausias iššūkis yra medžioklė su lanku. Tai – sekimo pagrindas, nes turi priartėti labai arti iki taikinio, kad paleistum tinkamą šūvį, ir viską turi atlikti geriausiai kaip įmanoma. Taigi, tikrai nekantrauju leistis į sekimą su lanku.
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.