Sezonams keičiantis, keičiame ir medžioklės įrangą. Bet kaip yra su termovizija? Ar kiekvienam sezonui reikia kito prietaiso? Ar pakanka pareguliuoti nustatymus? Kokią įtaką metų laikai apskritai turi termovizijos naudojimui? Viso to klausėme Riccardo Tamburini, medžiotojo ir tikro termovizijos eksperto iš Italijos, kuris mielai sutiko pasidalinti savo patarimais bei įžvalgomis.
Metų laikų pokyčiai reiškia pasikeitusius medžioklės tipus ir taktikas, tad skirtingais sezonais sužibės skirtingi prietaisai. Tai ypač akivaizdu kalbant apie termovizinius taikiklius, kadangi besikeičiantys gyvūnų įpročiai diktuotoja šaudymo atstumų pokyčius.
Pavyzdžiui čia, Italijoje, pavasarį ir vasarą šernai neužsibūna miškuose, nes neranda ten maisto (kaštonų ar gilių), tad paprasčiau juos aptikti atvirose vietose beieškant šakniagumbių ar sliekų žolėje. Toks elgesys galėtų reikšti didesnius šaudymo atstumus ir dėl to reikalauja daugiau žinių vertinant atstumus bei šūvio trajektoriją. Todėl tokioms situacijoms renkuosi aukštos klasės prietaisą su įmontuotu tolimačiu, pavyzdžiui, kažką iš „Pulsar Thermion 2 LRF“ linijos.
Rudenį ir žiemą situacija yra visiškai kitokia: gyvūnai lieka miškuose, nes ten gausu maisto – gilių, kaštonų, grybų. Dėl to šaudymo atstumas sumažėja iki 40–80 metrų. Tam galiu naudoti ir vidutinio lygio prietaisą, kaip „Talion“, kad klasifikuočiau gyvūnus pagal jų lytį ir amžių.
Vis dėlto, kalbant bendriau, universalus prietaisas, koks yra, pavyzdžiui, „Thermion 2 LRF XL50“, su savo plačiu matymo laukiu ir galimybe turėti aiškų vaizdą esant skirtingam priartinimui, ko gero, būtų protingiausias sprendimas kiekvienoje įmanomoje situacijoje.
Jei norisi eiti dar toliau, tada reikėtų rinktis daugiaspektrinį prietaisą. Šią technologiją „Pulsar“ rinkai 2022-aisiais pristatė su „Thermion Duo“, o dabar jau turime ir pirmuosius daugiaspektrinius žiūronus „Merger Duo“. Šio neįtikėtino prietaiso dėka naudotojas įgyja dvi skirtingas technologijas viename korpuse: termoviziją su galingu 640×480 jutikliu ir žema NETD verte (mažiau nei 25 mK), leidžiančią aptikti mažiausias detales, tokias kaip maitinančios šerno patelės speneliai; ir skaitmeninę su „Full HD“ kamera, kuri dėl savo puikios kokybės stebėtojui suteikia galimybę pamatyti tai, ko termovizija niekada neparodys.
Skaitmeninę technologiją apriboja prastas oras, pavyzdžiui, ūkanotos ir lietingos dienos, bei tanki priedanga. Bet ji neįveikiama kalbant apie detalių kiekį, kurį gali pamatyti atviroje erdvėje giedrą naktį maždaug 200 metrų atstumu. Perjungti vieną technologiją į kitą itin paprasta ir greita – viskas, ko reikia, tai paspausti vieną mygtuką.
Manau, kad geriausias scenarijus yra termovizinio taikiklio ir žiūronų arba monoklio pora, kad turėtum galimybę stebėti tave supančią aplinką ir visada būtum pasiruošęs šūviui. Tokiu būdu tavo poreikiai visada bus patenkinti.
Turi turėti omenyje, kad aukštos klasės termovizinių žiūronų ar monoklio, pavyzdžiui, „Telos LRF XP50“ naudojimas labai pasiteisina rudenį ir pavasarį skaičiuojant populiacijas. Jis leidžia geriau ir lengviau suprasti, kokį gyvūną matai: jo rūšį, lytį, amžiaus klasę. Su tokiu prietaisu lengvai pastebėsi ir patinų ragus bei suskaičiuosi jų šakas.
Riccardo Tamburini
Prietaiso nustatymai vasarą ir žiemą kardinaliai skiriasi. Vasarą aplinkos objektai sugeria daug karščio, todėl saulei leidžiantis turi daug netikrų taikinių, tokių kaip dideli akmenys ar kelmai, dėl ko gyvūnus pastebėti tampa sudėtingiau.
Tokiu atveju turi nustatyti labai mažą kontrasto vertę (2/20) ir vidutinį šviesumą (8/20). Geriausios spalvų paletės – „Sepia“ ir „White Hot“, nes fonas bus tamsesnis ir mažiau vargins akis. Kad gaučiau maksimaliai detalų vaizdą, taip pat naudoju ir „Black Hot“ paletę, bet tik trumpam laikui.
Jei nori nustatyti gyvūno nuotaiką (lengviau tai bus padaryti vasarą, atvirame lauke), smagu įsijungti „Rainbow“ paletę, kuri parodo, kaip temperatūra pasiskirsto po gyvūno kūną.
Žiemos metu situacija kitokia: turi geriausias sąlygas aptikti gyvūnus tamsoje, nors bus sunkiau pastebėti aplinkos detales. Padidinu kontrastą iki maždaug 8/20, nes mažas kontrastas reikštų per šviesų foną. Žinoma, gali tai subalansuoti sumažindamas šviesumą, bet man patogiau abiejų nustatymų vertes laikyti maždaug per vidurį. Žiemą, lietingomis arba ūkanotomis naktimis renkuosi „White Hot“, „Sepia“, „Violet“ arba „Red Monochrome“ paletes.
Kitas aspektas, kurio negali pamiršti, yra tai, kad vasarą būna tanki lapija, gyvūnus aptikti daug sunkiau, taigi tam reikės tikrai gero prietaiso – ko gero, „Pulsar Merger LRF XP50“ tam būtų idealus pasirinkimas. Bet žiemą paprasčiau, tada gali naudoti ir ekonomiškesnį prietaisą, kaip „Axion 2“, kad patiktum gyvūnus iš toli, nors tokioje situacijoje gali būti sunkiau nustatyti amžių ir lytį.
Turėti po atskirą prietaisą kiekvienam sezonui – privilegija, kurią sau leisti gali tik nedaugelis iš mūsų. Todėl aš visada rekomenduoju iš pat pradžių rinktis aukštos kokybės prietaisą. Turėdamas vieną gerą monoklį (arba gerus žiūronus) bei kokybišką taikiklį juos galėsi drąsiai naudoti visus metus.
Perkant termovizinius prietaisus labai svarbu įvertinti, kokiomis sąlygomis prietaisus naudosi dažniausiai. Jei dažnai medžioji prastu, drėgnu oru, reikės žemesnio NETD, kad įsitikintum, jog nepraleisi jokių svarbių detalių. Jei renkiesi sekimo medžioklę, reikės geriausios įmanomos kokybės, kokią gali gauti kompaktiškame korpuse. O jei dažniau užsiimi šaudymu iš didesnių nuotolių, reikės rinktis arba didesnį jutiklį, arba aukštesnį bazinį priartinimą.
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.