Daugelis medžiotojų savo karjeroje yra bandę kontroliuoti triušius. Tačiau ar tai laikinas užsiėmimas, ar beveik kasdienė veikla, labiausiai priklauso nuo vietovės ir triušių populiacijos. Pasikalbėjome su trimis medžiotojais, kurie praleido daugybę valandų kontroliuodami šią rūšį ir patyrė puikių įspūdžių. Štai ką mums papasakojo Kevin Murphy ir Mark Lewis iš Jungtinės Karalystės bei Nathan Stuart iš Australijos.
Visiems trims medžiotojams triušių medžioklė yra darbas, nors ir teikiantis daug džiaugsmo. Jungtinės Karalystės medžiotojui Kevin Murphy tai tapo viena mėgstamiausių medžiojamų rūšių, todėl kenkėjų kontrole jis mėgaujasi.
Australijoje tai rimta veikla. „Triušiai Australijoje yra introdukuota invazinė rūšis, kurią reikia kontroliuoti. Nuo 1859 m., kai pirmą kartą į šalį triušiai buvo išleisti sportinės medžioklės tikslais, įvyko kelios katastrofiškos dauginimosi epidemijos, ir jų skaičius greitai šoktelėjo į viršų. Iki šiol triušių skaičius smarkiai didėja tam tikruose regionuose, todėl dažnai gaunu užsakymus sumažinti jų skaičių svarbiausiose vietovėse“, – aiškina Nathan Stuart.
Tačiau bene unikaliausias ryšys su šia veikla sieja Mark Lewis, kuris pradėjo medžioti gyvūnus būdamas 13 metų. Nors dėl to jis dažnai bėgdavo iš pamokų, dabar šis savamokslis medžiotojas yra vienas iš labiausiai patyrusių šioje srityje.
„Būdamas 13 metų gerai uždirbdavau tiekdamas triušių odas museliniams žvejotojams ir taksidermistams bei šviežią, tvarią triušieną prekiautojams žvėriena, taip kartu padėdamas ūkininkams saugoti jų pasėlius ir pragyvenimo šaltinius. Kai man buvo 18 metų, gavau leidimą ginkliu, o sulaukęs 20-ies, pateikiau prašymą išduoti šaunamojo ginklo pažymėjimą ir nusipirkau pirmąjį medžioklinį šautuvą. Tai buvo .22 kalibro „Bruno“ šautuvas, kuris visiškai pakeitė mano kenkėjų kontroliavimą“, – pasakoja britas.
Tačiau kodėl ši veikla tokia viliojanti? Tiek Kevinas, tiek Markas aiškina, kad taip yra dėl aukšto meistrystės lygio reikalavimo. Tai tampa tikru įgūdžių išbandymu, o gyvūno budrumas suteikia papildomo iššūkio.
Tuo tarpu Nathan samprotauja šiek tiek asmeniškiau: „Pirmasis gyvūnas, kurį sumedžiojau, tiesa, su lanku, buvo triušis. Vien dėl to jie visada išliks mano atmintyje.“ Jis taip pat priduria, kad dauguma Australijos medžiotojų brangina triušių medžioklės prisiminimus, o mes tai tikrai įtrauksime į įdomybių, kurias reikia ištyrinėti, sąrašą!
Triušiai pasižymi puikia rega, uosle ir klausa, todėl nenuostabu, kad norint prieiti prie jų reikia turėti nemažai įgūdžių. Reikia žinoti daug konkrečių dalykų, ir mes suteikiame Mark galimybę jais pasidalinti.
„Triušiai gali girdėti 96–49 000 Hz dažniu ir iki 2,9 km atstumu. Be to, jie gali pasukti kiekvieną ausį nepriklausomai vieną nuo kitos, o laukinėje gamtoje triušiai savo klausa pasikliauja labiau nei kitais pojūčiais.
Todėl triušių klausa yra daug aštresnė nei žmonių, o tai reiškia, kad norėdamas sėkmingai sumedžioti šiuos gyvūnus, turi labai atidžiai stebėti aplinką. Persekiodamas triušius turi vengti nukritusių lapų ar bet ko kito, kas galėtų kelti triukšmą.
Taip pat svarbi vėjo kryptis: šiuos gyvūnus visada geriau persekioti pučiant vėjui į tave, kad jie nepastebėtų tavęs pagal garsą ir kvapą.
Dar vienas svarbus dalykas, kurį reikia atsiminti, ypač medžiojant besimaitinančius triušius, yra tas, kad tokiu atveju visada stovės sargybinis triušis. Šis triušis ypač budriai stebi aplinką, kol visi kiti maitinasi. Išgirdęs, pamatęs ar užuodęs ką nors nepageidaujamo, sargybinis triušis greitai suduoda smūgį užpakalinėmis kojomis, ir visi triušiai akimirksniu išnyksta, todėl pirmiausia turite paimti sargybinį triušį.
Norėdamas tai padaryti, labai švelniai sušvilpk, ir sargybinis triušis atsistos ant užpakalinių kojų, o abi jo ausys bus pakeltos į viršų, ieškant ir klausantis pavojaus. Šį triušį reikės sumedžioti pirmiausia. Tada dar kartą šiek tiek sušvilpk, kad patikrintum, ar nėra kitų sargybinių. Jei jų nėra, kiekvieną triušį gali iššaudyti po vieną iš gerai užtaisyto pneumatinio ginklo arba .22 kalibro šautuvo.“
Nors triušiai labai judrūs ir protingi, pastebėti vieną nebus sudėtinga. Australijoje Nathan pataria jų ieškoti pakrančių zonose, nes smėlingas dirvožemis leidžia jiems „lengvai įsiskverbti ir veistis“.
Jungtinėje Karalystėje jų yra beveik visur, „ypač fermose, kaimų laukuose, futbolo aikštėse, miestų parkuose, kapinėse ir net judrių kelių ir žiedinių sankryžų pakraščiuose“, – aiškina Mark.
Tačiau jų įpročiai gali būti gana įdomūs – Kevin paprastai „labiausiai sekasi temstant bei naktį“, bet yra „buvęs vietose, kur yra visiškai atvirkščiai, ir tu gali pamatyti juos dieną, kai jie tiesiog maitinasi.“
Natūralu, kad naktis yra didžiausias triušių medžioklės metas, o tam reikia patikimos įrangos. Abu britai įvardija „Talion XQ38“ ir „Digex C50“ kaip geriausiai tinkančius taikiklius. Pirmasis skirtas mažesniems atstumams, o antrasis – šiek tiek tolimesniems (plius, jį galima naudoti visą parą).
Nathan taip pat pamini ir žiūronus: „Negali šaudyti į tai, ko nematai, ir šiuo aspektu „Merger LRF“ serija yra labai svarbi aptikimui, identifikavimui, nuotolio nustatymui ir šaudymui.“
Nathan Stuart
Jei norite ko nors kompaktiškesnio, Kevin sako, kad nedidelis monoklis, pavyzdžiui, „Axion XM30F“, taip pat puikiai derės su „Digex C50“.
Tai, ant kokio šautuvo montuosite taikiklį, greičiausiai priklausys nuo to, kokiu atstumu planuosite šaudyti. „Naudojau Jungtinėje Karalystėje įteisintus mažiau nei 16 niutonmetrų galios turinčius pneumatinius šautuvus labai mažuose žirgų aptvaruose vėlyvais vasaros vakarais ir žiedinio įskėlimo šautuvus daug didesniu atstumu tamsiuoju paros metu atvirame lauke“, – dalinasi Kevin. Nathan taip pat balsuoja už žiedinio įskėlimo šautuvą, o Mark naudoja patikimą .22 kalibro šautuvą, kurį gavo prieš daugelį metų. Tai yra tikrų tikriausias kokybės įrodymas!
Po pokalbių su medžiotojais, akivaizdu viena – nesvarbu, ar medžiojate triušius maistui, ar populiacijos kontrolei, tai yra nuostabi patirtis (po kurios, greičiausiai, bus galima labai skaniai pavalgyti).
Medžioklė turi ir kitą privalumą – ji suteikia unikalią galimybę pasipraktikuoti meistriškumą. Kevin būtent triušių medžioklę apibūdina kaip vieną geriausių šiam tikslui, nes „nepastebimai patekti į tą auksinį 25–35 metrų diapazoną yra labai malonu.“ Taigi, štai iššūkis jums – kai kitą kartą pamatysite šį gyvūną lauke, pabandykite prie jo prieiti kuo arčiau ir pažiūrėkite, iš kiek arti galite tai padaryti jo neišgąsdindami.
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.