Lapės sudaro didelę Jungtinės Karalystės gyvūnijos dalį. Tačiau jos tikrai nėra geriausios žmogaus draugės – žiaurios žudikės ir ligų nešiotojos, jos neretai pridaro daug žalos. Norėdami daugiau sužinoti apie lapes, jų keliamas problemas bei sprendimo būdus, paprašėme savo įžvalgomis pasidalinti mūsų prekės ženklo ambasadoriaus ir profesionalaus medžiotojo iš Jungtinės Karalystės, Phil Taylor.
Rudoji lapė sugeba prisitaikyti prie įvairių maisto šaltinių, o tai sukelia daug nepatogumų ir kaimo, ir miesto gyvenvietėse. Sunku įvertinti, kiek tiksliai Jungtinėje Karalystėje yra lapių, tačiau remiantis įvairiais skaičiavimais, čia jų gali būti daugiau nei 300 tūkstančių.
Atrodo, kad keleri pastarieji metai lapių veisimuisi buvo puikūs: oras palankus, o vidutinis vados dydis – 3-4 jaunikliai. Pirmąsias kelias savaites jaunikliai leidžia pasislėpę po žeme, tačiau valgyti kietą maistą jie pradeda gana anksti, tad jau būna galima pamatyti juos žaidžiant šalia urvų. Tuo tarpu suaugę lapių patinai ir patelės medžioja tam, kad pamaitintų šias alkanas burnas. Be to, gana įprasta matyti ir daugiau nei vieną lapę besistengiančią išmaitinti jauniklius. Jaunikliams sulaukus 6-7 mėnesių, jie jau būna užaugę iki suaugusių lapių dydžio, o 9 mėnesių ima klajoti ieškodami savų teritorijų. Jaunos lapės paprastai pradeda veistis nesulaukusios nė vienerių metų amžiaus.
Atsiskyrę nuo tėvų ir suradę savas teritorijas, subrendę jaunikliai gali sukelti problemų ir laukinių gyvūnų augintojams, ir ūkininkams, ir mažų ūkių savininkams. Ūkininkams auginti pažeidžiamus ėriukus visuomet sudėtinga: kad ir kaip besistengtų, budėti kiaurą parą bandant juos apsaugoti yra tiesiog neįmanoma.
Su panašia situacija tenka susidurti ir laukinių gyvūnų augintojams, ūkininkams, auginantiems naminius paukščius, ir visiems, kas augina vištas. Jei tik lapei pavyksta patekti į vištų aptvarą, užtenka vieno vakaro, kad jos visos būtų išpjautos. Vietoje to, kad papjautų vieną vištą ir pasiimtų ją suėsti, lapė dažniausiai išskers jų daug daugiau. Tai vadinama „pertekliniu žudymu“. Neretai lapę galima pričiupti grįžtant į nusikaltimo vietą tam, kad pasiimtų daugiau grobio.
Laukinių gyvūnų augintojams stengiantis suvaldyti lapes tenka dirbti ištisus metus. Svarbu pasirūpinti paukščiais, kurie jau pasirengę gyventi aptvaruose, tačiau taip pat reikia apsaugoti ir laukinius, ant žemės perinčius, paukščius, tarp kurių – daugybė medžiojamų rūšių.
Jei lapė patenka į aptvarą, ji gali jį nusiaubti vienu kartu išpjaudama didelį skaičių paukščių. Prireikia daug laiko ir pastangų, kol paukščių augintojams pavyksta išleisti paukščius į aptvarus. Tam jie perka vienos dienos mažylius, o kartais net kiaušinius, kuriuos reikia išperėti, tad jų auginimas yra labai sunkus darbas!
Žinoma, plėšrios lapės pridaro ir finansinės žalos. Be darbo sąnaudų, paukščių augintojai patiria ir kitus, iškart pajuntamus finansinius nuostolius, be to, išlieja ir daug prakaito ir ašarų, kol juos užaugina. Vienos lapės sukelti nuostoliai gali siekti tūkstančius svarų.
Kita kaimo gyvenviečių patiriama problema yra lapių paleidimas į laisvę. Girdėjau laukinių gyvūnų augintojus kalbant, jog lapės yra reguliariai paleidinėjamos. Esu tikras, kad žmonės, kurie tai daro, yra giliai įsitikinę, kad daro gerą. Tačiau tai gali sukelti daug žalos apylinkėse esantiems ūkiams. Ypač tuomet, kai paukščiai yra perkeliami į aptvarus. Jau nekalbant apie pavojų laukiniams giesmininkams ir ant žemės perintiems paukščiams.
Vis dažniau lapes galime pastebėti ir miestuose. Žmonės daug ką išmeta, tad gatvėse jos lengvai susiranda maisto. Miesto lapės ima vis labiau priprasti prie žmonių ir jau pradedame pastebėti, kokios drąsios jos darosi, jaunikliai gimsta įvairiose miesto vietose: po pastogėmis, terasomis, supuvusiais medžių kelmais ar nebenaudojamuose ūkiniuose pastatuose. Atrodo, kad augdamos greta žmonių, lapės prarado kažkada turėtą instinktyvią baimę. Tačiau tai neišeina į naudą. Dažnai galima pastebėti, kad miestų lapes kankina niežai, kuriuos sukelia po jų oda esančios infekcinės erkės. Nors ir pagydomi, daugeliui lapių jie tampa mirtini. Deja, niežais užsikrėsti gali ir naminiai gyvūnai.
Siekis sukontroliuoti miesto lapes yra tikras galvos skausmas. Kai kurie kenkėjų kontrolieriai naudoja spąstus, kiti renkasi jas šaudyti. Labiausiai tai priklauso nuo pačios vietovės. Žinoma, svarbiausia atsižvelgti į saugumą ir į apylinkėse gyvenančių kaimynų nuomonę, kuri nebūtinai sutampa su tavąja.
Jungtinėje Karalystėje yra daug metodų, kurie gali būti pasitelkiami lapių kontrolei. Iki 2004-ųjų, vienas iš jų buvo medžioklė, tačiau išleidus „2004-ųjų medžioklės aktą“, lapių medžioklė ant žirgų, lydimų skalikų būrio, nebegalima. Tačiau lapes vis dar galima medžioti priedangoje su ginklu, pritvirtintu ant stabilaus stovo, bei padedant ne daugiau kaip dviem šunims.
Daug laukinių gyvūnų augintojų ir ūkininkų vis dar spendžia spąstus lapėms ir jas šaudo. Lapių gaudymas spąstais yra kontroliuojamas daugybe įstatymų, užtikrinančių, kad pasitelkiami metodai būtų teisėti ir humaniški. Spąstų aukštis, jų tipas, dydis, atsilaisvinimas bei pritvirtinimas – visa tai turi atitikti specifinius reikalavimus ir, svarbiausia, spąstai turi būti patikrinami bent kartą per dieną. Pagavus lapę, ją privaloma nušauti ginklu.
Lapių šaudymui pasitelkiama daug skirtingų metodų, formų bei būdų. Žinoma, tam yra ir daug skirtingų įrankių. Kalbant apie tolimojo ir artimojo šaudymo ginklus, lapių medžioklei naudojami populiariausi kalibrai yra šie: .17hmr, .204, .223, 22-250 ir .243. Tačiau yra ir daugybė kitų, kurie taip pat kuo puikiausiai atlieka savo darbą.
Per pastaruosius kelerius metus lapių medžioklės metodai labai keitėsi. Seniau tai tekdavo daryti kartu su bičiuliu, kuris pasiimdavo lempą su didele, sunkia baterija. Dabar daugelis naudoja naktinius ar termovizinius prietaisus. Neįtikėtina, kaip stipriai jie ištobulinti. Naktinio ir termovizinio matymo prietaisai padarė tikrą revoliuciją lapių šaudymo srityje. Dabar yra tiek daug pasirinkimo – nuo tam skirtų naktinio matymo prietaisų ar terminių taikiklių, iki papildomų, prie taikiklio tvirtinamų, priedų. Tad dabar keliauti į lapių medžioklę dviese ar trise tikrai nebėra reikalo.
Tą patį galima pasakyti ir apie galimybę pastebėti gyvūnus. Daugelis žmonių dabar naudoja rankinį terminį monoklį arba terminius žiūronus. Laikai, kai tekdavo pasikliauti lempos šviesoje šmėstelėjusiu vaizdu, jau seniai praeityje. Atrodo, kad su tiek rinkoje esančių šiuolaikinių technologijų ir modernių prietaisų, lapių populiacija turėtų būti ženkliai sumažėjusi, tačiau pastebima, kad lapių skaičius kasmet išlieka toks pat ar net išauga.
Vienas iš populiariausių būdų privilioti lapę yra kvietimas specialiais prietaisais ar švilpukais. Tikslas – pasiekti, kad lapė atsidurtų tokioje pozicijoje ir per tokį atstumą, iš kurio būtų patogu ją nušauti. Elektroniniai prietaisai, kurie skleidžia įvairius, lapėms prisikviesti naudojamus, garsus, gali sukurti tikrus meno kūrinius. Daug žmonių klausia, kokius garsus naudoti. Paprastas patarimas – geriausia imituoti apylinkėse gyvenančių laukinių gyvūnų garsus. Nėra prasmės imituoti kenčiantį fazaną, jei ši rūšis negyvena vietovėje, kurioje medžiojate.
Lapės pasižymi neįtikėtinai gera uosle, tad akivaizdu, jog geriausia pasirinkti padėtį, kai vėjas pučia į veidą. Tuomet tavo kvapas nesklinda kartu su vėju. Ta pati taisyklė galioja ir naudojant garsus skleidžiantį prietaisą – svarbu laikyti jį pavėjui nuo savęs. Taip pat, garsai neturėtų sklisti per garsiai. Pradžioje mėgstu naudoti tylesnį režimą, kad neišgąsdinčiau netoliese esančios lapės. Jei praėjus 5-7 minutėms vis dar nėra jokių rezultatų, prietaisą galima išjungti ir po 10 minučių mėginti iš naujo, galbūt šiek tiek padidinus garsą. Jei kelis kartus panaudojus tą patį garsą vis dar nėra jokių rezultatų, metas išmėginti kitą rūšį.
Elektroniniai garsus skleidžiantys prietaisai praverčia ne visose situacijose, dėl to verta kišenėje nešiotis įvairius švilpukus. Pasitaiko, kad eini pėsčiomis, ant peties nešiesi ginklą, vienoje rankoje – taikymosi lazdos, kitoje – termovizinis prietaisas. Vietos dideliam garsą skleidžiančiam prietaisui tiesiog nelieka! Tuomet praverčia švilpukai. Pastebėjau, kad kreminės spalvos „Faulhaber Hen“ švilpukas labai puikiai veikia derliaus nuėmimo metu, o nupjovus žolę laukuose populiaru naudoti „Black Reed“ švilpuką siekiant sukurti daug skirtingų garsų. „Tenterfield“ švilpukas sukuria nuostabų šiurkštų garsą, kuris gali sklisti ilgą atstumą, dėl to jį renkasi daugelis žmonių.
Įranga, kurią renkuosi asmeniškai, yra „Tikka semi-custom .204“ su 39 gr šaudmenimis; prie šautuvo esu primontavęs ir savo patikimąjį „Pulsar Digex C50“.
Kitas lapių priviliojimo būdas yra naudoti masalo stotis, tai puikiai veikia net ir ypatingai gudrioms lapėms. Dažniausiai pasiteisinantis metodas – žemę ištepti kačių ar šunų maistu, o aplinkui pamėtyti šunų sausainių. Tuomet beieškodama maisto toje pačioje vietoje lapė praleidžia daugiau laiko. Šis būdas puikiai veikia lapėms, kurios yra jautrios infraraudoniesiems spinduliams, nes tuomet jos susikoncentruoja ties maistu, o ne ties spindulių skleidžiamu švytėjimu.
Masalo tūbelės ar vamzdeliai veikia labai puikiai, be to, juos lengva ir pasigaminti. Tereikia turėti dalį drenažo vamzdžio. Užkask vamzdį į žemę, kiek daugiau nei 30 centimetrų gylyje, vamzdyje prapjauk kelias skyles ir bingo! Masalo stotelė paruošta. Netoliese pastatyk tvirtą medinį kuolą, ant jo pritaisyk nuotolinę kamerą, nukreiptą į masalo vamzdį. ir greitai galėsi pamatyti, kas ir kokiu paros metu prie jo apsilanko. Kiti naudoja paprastus metodus, pavyzdžiui, tvirtai į žemę įkala metalinį kuolą, o ant jo virvele pririša triušius ar balandžius. Šiais laikais galima įsigyti nuotolines kameras, kurios siųs nuotraukas tiesiai į tavo mobilųjį. Tau net nereikia trypti žemės einant patikrinti SD kortelę. Tai didžiulis privalumas ūkininkams, laukinių gyvūnų augintojams ir kenkėjų kontrolieriams, kurie jau ir taip daug laiko praleidžia dirbdami.
Mano nuomone, per pastaruosius keletą metų, termovizoriai iš esmės pakeitė kenkėjų kontrolės pramonę. Per pastaruosius kelis metus „Pulsar“ atliko puikų darbą ne tik pristatydami naujus produktus, bet ir ištobulindami tokius galiūnus kaip „Helion“ ir „Digex“.
Kalbant apie lapių medžioklę dvaruose ir fermose, kuriose šaudau, mano mėgstamiausi metodai yra arba tyliai sėdėti savo lapių namelyje, arba važinėti tikrinant praėjimus. Naudojant termovizinius prietaisus galima labai greitai patikrinti didelį žemės plotą.
Tačiau kartais naudingiau pasirinkti ir kiek mobilesnį metodą. Gerai, kai turime iš ko rinktis, pavyzdžiui – esant prastam orui, lapių medžioklės namelis tampa puikia vieta pasislėpti! Bet kuriuo atveju, verta skirti laiko ir apgalvoti, kas veikia geriausiai būtent tose teritorijose, kur medžioji tu.
Įranga, kurią renkuosi asmeniškai, yra „Tikka semi-custom .204“ su 39 gr šaudmenimis; prie šautuvo esu primontavęs ir savo patikimąjį „Pulsar Digex C50“. Taip pat naudoju ir „.243 Fierce Ct Rival Carbon“ su pritaisytu „Thermion 2 LRX XP50 PRO“, kuriam naudoju 70 gr užtaisus. Lapes pastebėti padeda „Pulsar Accolade“ žiūronai arba „Helion 2 XP50 PRO“ monoklis.
Mano nuomone, per pastaruosius keletą metų, termovizoriai iš esmės pakeitė kenkėjų kontrolės pramonę. Tendencingai kuriami vis geresni prietaisai, kurie tampa prieinami vis daugiau žmonių. Per pastaruosius kelerius metus „Pulsar“ atliko puikų darbą ne tik pristatydami naujus produktus, bet ir ištobulindami tokius galiūnus kaip „Helion“ ir „Digex“. Nekantrauju pamatyti, ką dar ateityje pasiūlys ši inovatyvi kompanija!
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.