Lofotenų salos – viena ypatingiausių vietų pasaulyje. Briedžiai – vieni didingiausių gyvūnų. Nesunku įsivaizduoti, kad jų medžiojimo patirtis tose vietovėse – išskirtinė. Tačiau kad nereikėtų apsiriboti vien vaizduote, paprašėme, kad mums padėtų Andrea Lysvold. Gimusi ir užaugusi salose, ji sutiko pasidalinti, ką reiškia medžioti briedžius jos gimtinėje.
Briedžiai mane visada nepaprastai žavėjo, tad ir jų medžioklė atrodė ypatinga. Kai gavau medžioklės leidimą, pradėjau ieškoti, kaip galėčiau patekti į tokią medžioklę. Tai tikrai nėra paprasta, jei niekas tavo šeimoje nemedžioja ir neturi daug patirties. Iš pradžių man pavyko prisijungti prie vienos komandos kaip varovei.
Kitais metais gavau vietą kitoje komandoje, kur per pirmuosius metus toje komandoje sumedžiojau du briedžius. Pernai prisijungiau prie nuostabios komandos, kurie pakvietė mane medžioti savo teritorijose ir ateinančiais sezonais.
Briedis – didžiausias gyvūnas, kurį iki šiol esu medžiojusi. Nelaikau savęs trofėjų medžiotoja, bet, jei pavyktų sumedžioti didžiulį patiną, tikrai išsipildytų mano svajonė.
Geriausia yra tai, kad galiu medžioti čia, Lofotenų salose. Šiuose kalnuose medžioti didelius žvėris – stebuklinga patirtis, kiekviena diena nuostabi jau vien dėl įspūdingų vaizdų.
Bet būtent tai kartu yra ir didžiausias iššūkis. Kalnai čia gali būti pavojingi, o briedžiai gali įsitaisyti kelių šimtų metrų aukštyje ant stačių šlaitų. Praėjęs sezonas buvo ypač sudėtingas – briedžiai buvo aukščiau nei kada nors buvau mačiusi, tad teko ir paslysti, ir nukristi, ir nemažai kopti. Kaip ir visur, gamta čia yra ne iki galo prognozuojama, todėl visada turi būti atsargus ir išlaikyti dėmesį – nesvarbu, medžioji miške, kalnuose ar vandenyne.
Turime privalomą šaudymo testą, kurį reikia išlaikyti kasmet, jei nori medžioti didžiuosius žvėris. Visus metus daug treniruojuosi, o prieš išeidama medžioti, visada patikrinu, ar su mano ginklu viskas gerai, bei šaudykloje praleidžiu daugiau laiko nei įprastai, kad būčiau visiškai savimi tikra.
Įprastai medžiojame sekdami jų įprastus kelius, kad žinotume, kur jie eis toliau, jei pamatome žvėris vienoje ar kitoje vietoje. Sezono metu ir dar prieš jį skiriame laiko gyvūnų stebėjimui, susipažinimui su jų elgesiu ir rutinomis.
Dažniausiai pasiimame briedžius medžiojantį šunį, kuris suranda pėdsakus ir patį žvėrį. Bet pernai jie buvo per aukštai, kad galėtume paleisti šunis, tad po kelių savaičių nesėkmingų bandymų, aptikimui panaudojome termovizorius ir pamatėme, kad briedžiai įsitaisę aukštumose. Tai žinodami, susiplanavome kelią iš kitos kalno pusės, kad pavyktų nuvyti juos bent truputį žemiau. Naudodama „Merger“ galėjau sekti visą procesą ir informuoti kitus medžiotojus apie briedžių judėjimo kryptį.
Turime griežtas kvotas, kokius briedžius galime medžioti. Pavyzdžiui, vieną jauniklį, vieną patiną ir vieną patelę. Konkretus šūvis priklauso nuo situacijos. Jei briedį seka šuo, gyvūnas prabėgs pro šalį, tad orientuotis gali tekti labai greitai. Jei šuo gyvūną sustabdo, gali prisėlinti taip, kad pasiektum tinkamą atstumą bei kampą ir išliktum nepastebėtas. Vieną briedį esu sumedžiojusi ir be šuns, bet tai truko 10 valandų, kurių metu sekiau gyvūną visą dieną ir tinkamą poziciją pasiekiau tik prieš pat nusileidžiant saulei.
Naudoju savo .308 „Winchester“ ir kokybiškas išsiplečiančias kulkas. Rudenį oras gali būti labai įvairus, tad dažniausiai dėviu tvirtus, vandeniui atsparius ir tylius medžioklės rūbus. Visada pasiimu ir ką nors patogaus bei šilto, kad galėčiau vietoje išbūti visą dieną. Kad ir kur eičiau, visada imu ir savo termovizorius. Pernai naudojau „Merger LRF XP50“ ir „Axion XQ35“. „Axion“ idealiai tiko aptikimui krūmuose ar aukštai kalnuose, o „Merger“ naudojau tada, kai reikėjo detaliau apžiūrėti gyvūną ir jį identifikuoti.
Aš pati briedžių medžioklėje termoviziją naudoju tik aptikimui ir geresniam planavimui. Niekada jos nenaudočiau naktinei medžioklei, nebent reikėtų surasti sužeistą gyvūną. Mano galva, briedžių medžioklė neturi būti paprasta. Kuo ji sunkesnė, tuo labiau džiugina sėkmė. Vis dėlto, naudojant termoviziją medžioklė tampa saugesnė ir suteikia pranašumą ieškant gyvūno ir planuojant, kaip prie jo prieiti.
Kai sekiau patiną 10 valandų. Tai buvo labai jaudinanti patirtis ir didelis iššūkis. Gyvūnas kalnu vaikščiojo aukštyn žemyn, o aš sekiau iš paskos, tikėdamasi gauti progą šauti. Jis manęs taip ir nepastebėjo, bet nuolat judėjo, kol galiausiai, prieš pat sutemstant, sustojo kalno papėdėje. Tarp medžių jo nemačiau, bet su „Axion“ išmatavau atstumą. Briedis stovėjo už 35 metrų nuo manęs, patyriau nedidelį šoką. Girdėjau, kaip aplink mane traška medžiai, nes šalia buvo ir kitų briedžių, bet būtent tas buvo susižeidęs kanopą, tad galėjau jį, stovintį tiesiai prieš mane, identifikuoti. Bandydama aptikti jį pro taikiklį, staiga pamačiau didelę ausį ir tik tada supratau, kaip arti iš tiesų buvau. Atitolinau vaizdą ir paspaudžiau nuleistuką. Tai buvo mirtinas šūvis į gyvybiškai svarbius organus, bet jis nubėgo ir pargriuvo.
Andrea Lysvold
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.