Šiurkščiaplaukiai taksai yra žinomi kaip puikūs medžiotojai, pasižymintys tvirtu, nepriklausomu charakteriu. Nors daug kas teigia, kad taksai – itin užsispyrę ir ne itin draugiški, gero šeimininko rankose jie tampa itin protingais ir mielais kompanjonais. Christin Geuting, mūsų platintojo Vokietijoje „Bresser GmbH“ atstovė, tikrai yra iš tų žmonių, kurie sugeba išgauti geriausias šunų savybes. Kviečiame skaityti, ką ji mums papasakojo apie savo šiurkščiaplaukę taksę vardu Trude.
Kai buvau maža, turėjome šiurkščiaplaukį taksą vardu Ben. Deja, buvome priversti jį atiduoti, nes broliui išsivystė itin stipri alergija gyvūnų kailiui. Nuo tada žinojau, kad kada nors tikrai turėsiu šiurkščiaplaukį taksą.
Kai priėmėme sprendimą įsigyti šunį, ėmiau domėtis veislynais, ieškoti tinkamo. Šių paieškų metu atradau ir mūsų veisėjos svetainę. Viskas mums idealiai tiko, tad iškart žinojau, kad rinksiuosi būtent šią veisėją. Po kelių pokalbių šis įsitikinimas tik sustiprėjo.
Visi šuniukai iš tuo metu buvusios vados, žinoma, jau buvo rezervuoti. Taigi, laukiau kitos ir svajojau apie šerno spalvos patelę. Tuomet gimė šešių šuniukų vada. Penki iš jų buvo raudoni, o viena patelė – šerno spalvos. Ji buvo vienintelis pasirinkimas mums, ir, drauge, ji pati mus pasirinko.
Vienas iš tinkamumo medžioklei testų atrodo taip: šunys laisvai bėgioja po pievą, o jos šone stovi šauliai, kurie paleidžia šūvius į orą. Taip tikrinama, ar šunys nebijo šūvio garso. Medžiokliniams šunims tai labai svarbu.
Šio testo metu Trude po pievą vaikščiojo itin atsipalaidavusi, o po pirmojo šūvio atsitūpė, padarė krūvelę ir toliau ramiai nuėjo (juokiasi).
Nežinau, nei kur pradėti, nei kur sustoti! Bet jei tikrai turiu apsiriboti vienu dalyku, tai būtų šis: kai laikau Trude ant rankų (taip, aš ją paimu ant rankų ir ji dažnai pati to prašo), ji dažniausiai padeda galvą man ant peties, nes nenori, kad ją paleisčiau. Taip ji elgėsi nuo pat pirmųjų dienų.
Ilgą laiką mėgstamiausias ir buvo „Helion 2 XP50 PRO“. Kai pasirodė „Merger LRF XP50“, jis užėmė „Helion“ vietą, kadangi stebėti per žiūronus man yra daug patogiau nei per monoklį.
Taksai turi tvirtą valią ir mėgsta ją demonstruoti. Jie puikiai žino, ko tu iš jų nori, bet gerai pagalvoja, ar tai padaryti jiems tinkama nuotaika. Tai niekada nebūna lengva.
Visgi turiu pastebėti, kad Trude tvirtus dresūros pagrindus gavo iš mūsų veisėjos. Ji rūpinosi, kad šuniukai įgytų kiek įmanoma daugiau patirčių. Pavyzdžiui, ji vedė šuniukus į pamoką mokykloje, vežiojo juos automobiliais, vedė prie vandens telkinių ir supažindino juos su kailiu bei elnių kojomis.
Vokietijoje yra nemažai oficialių egzaminų, kuriuos gali laikyti su savo medžiokliniu šunimi. Trys dažniausiai pasitaikantys tipai yra:
– Tinkamumo testai. Čia patikrinami minimalūs tinkamumo medžioklei reikalavimai, kaip tai apibrėžia medžioklės įstatymas.
– Praktiniai testai. Čia testuojami jau praktiniai medžioklės įgūdžiai. Dalis situacijų yra simuliuojamos, dalis vyksta realios medžioklės metu.
– Veisimo testai. Šie egzaminai adaptuojami konkrečioms veislėms.
Trude yra medžioklinės veislės šuo ir, tiesą sakant, su ja laikėme tik tinkamumo egzaminus.
Visko, kas mums svarbu, mes mokėme nelaikydami egzaminų. Norime, kad ji dirbtų su malonumu ir patirtų sėkmę, o kadangi neplanuojame jos veisti ir pasiruošimas egzaminams užtrunka daug laiko, oficialūs įvertinimai mums nėra svarbūs.
Trude keliauja su mumis į bokštelį, atidžiai stebi ir yra labai tyli. Kai aš ką nors sumedžioju, kartu einame į šūvio vietą (nors ji dažniausiai ir taip puikiai žino, kur reikia eiti). Tada leidžiu jai ieškoti ir surasti gyvūną iš šūvio vietos.
Pačioje pirmoje medžioklėje su varovais Trude dalyvavo būdama vos vienuolikos mėnesių. Buvome grupėje su puikiai ištreniruotais šunimis, kurie į savo kompaniją Trude priėmė akimirksniu. Tada ji darė tą patį, ką ir kiti šunys, tąkart aplojo ir savo pirmą šerną.
Tai buvo labai juokingas ir džiugus momentas. Į tą medžioklę ėjau kaip varovė. Pamačiau Trude bėgant į erškėčius ir tada išgirdau jos lojimą. Tada pamačiau iš erškėčių išlendantį šerną, po jo pasirodė ir Trude, darkart sulojo ir, labai savimi besididžiuodama, sustojo.
Kad ir kokia miela ir atsipalaidavusi ji yra kasdien, medžioklėje ji tampa visai kitokia.
Apskritai galiu pasakyti, kad visus medžioklės aspektus su ja mokėmės juos praktikuodami. Ne sukurdami dirbtinę situaciją, o reaguodami tada, kai ji atsirasdavo medžioklės metu. Kadangi Trude labai greit supranta, ką jai reikia daryti, mums toks metodas labai pasiteisino.
Trude yra labiausiai atsipalaidavęs šuo pasaulyje. Ji yra neįtikėtinai miela ir žavinga. Be to, ji visada labiau džiaugiasi vaikais nei suaugusiais. Kita vertus, ji visiškai prilipusi prie manęs; mes turime labai artimą ryšį. Ji visada būna ten, kur esu aš. Ir tai labai naudinga medžiojant. Įprastomis, kasdienėmis aplinkybėmis, ji yra tas šuo, kuris pripažįsta tik gerą orą. Kai lyja, gali sušlapti jos pėdutės, todėl ji mieliau lieka namuose. Bet jai labai patinka bėgioti po sniegą. Gal dėl to, kad aš ir pati labai jį mėgstu (juokiasi).
Bet medžiodama ji yra visiškai kitokia: susijaudinusi, mėgstanti nuotykius ir laukinė.
Trude yra puikus takso pavyzdys ir turi šiai veislei būdingo užsispyrimo, apie kurį kartais primena. Ji tikrai žino, kaip apsukti tave aplink pirštą savo žavesiu.
Čia tikrai privalau paminėti tą medžioklę, kai viena nušoviau savo pirmąjį dubletą. Su Trude sėdėjome kabinoje ant žemės, kuri buvo uždengta tik kamufliažiniu tinklu. Viskas buvo itin atvira ir todėl labai jaudino Trude. Po kurio laiko pasirodė raudonųjų elnių būrys.
Greitai jis atsidūrė maždaug 45-50 metrų prieš mane ir man pavyko patiesti raudonojo elnio jauniklį. Trude buvo labai laiminga, nes buvome taip arti – ji viską matė ir norėjo paimti savo grobį. Kai dar kartą pažiūrėjau pro „Helion 2 XP50 PRO“ ir pamačiau, kad dalis būrio tebestovėjo ten pat. Kai atsiskyrė dar vienas jauniklis, man pavyko nušauti ir jį. Likęs būrys tyliai išėjo ir, po trumpos pertraukėlės, mes su jau ir taip nekantraujančia Trude nuėjome prie pirmojo, o vėliau ir prie antrojo elnio jauniklio. Kadangi toje vietoje visiškai neturėjau telefono ryšio, turėjome nemažai paeiti, kad informuotume kitus medžiotojus, kurie prisijungė prie mūsų ir atšventė mano sėkmę drauge.
Vokietijoje, kai medžiotojas nušauna gyvūną, jis įgauna mažąją medžioklės teisę. Tai reiškia, kad jis gali pasiimti trofėjų ir subproduktus. Kadangi Trude šeriame tik žalia mėsa, jos apdovanojimu tapo dviejų elnių jauniklių širdys.
Ilgą laiką mėgstamiausias ir buvo „Helion 2 XP50 PRO“. Kai pasirodė „Merger LRF XP50“, jis užėmė „Helion“ vietą, kadangi stebėti per žiūronus man yra daug patogiau nei per monoklį. „Merger“ yra labai patogus laikyti ir pasižymi puikia vaizdo kokybe. Bet kartais su savimi į medžioklę pasiimu ir kitus prietaisus, kad galėčiau juos išbandyti ir pasidalinti savo patirtimi su klientais bei kitais medžiotojais.
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.