Kompanijos vaidmuo medžioklėje

Kai žmonės įsivaizduoja medžiotoją, dažniausiai mato tyliai per mišką žengiantį žmogų – vieną ir susikaupusį. Nors daug medžiotojų mėgaujasi ramybe ir nepriklausomybe, kurią suteikia solo medžioklė, yra ir kita medžioklės pusė: juokas, komandinė dvasia ir ryšys, atsirandantis medžiojant kartu su kitais. Nesvarbu, ar medžiojama solo, ar grupėje, – abi patirtys formuoja medžiotojų judesius, mąstyseną ir įrangos naudojimo būdą gamtoje.

Du aistringi medžiotojai – Peter Gibbon iš Šiaurės Rytų Škotijos ir Vito Cortese iš Sicilijos – pasidalijo, kaip bendruomenė, tradicijos ir technologijos formuoja jų laiką gamtoje. Jų atsakymai rodo, kad medžioklė – tai ne tik tikslas, bet ir ryšys su kitais laukinėje gamtoje, kuris keičia viską.

: Peter Gibbon

: Vito Cortese

Solo ar draugijoje?

Peter Gibbon mano, kad ir solo, ir grupinė medžioklė yra tinkama. Tačiau pastaraisiais metais bendruomenės trauka tapo stipresnė. „Šiuo metu man labiau patinka medžioti su kitais. Smagu dalytis patirtimi, pasijuokti ir tiesiog mėgautis buvimu kartu“, – sako jis. Medžiodamas su grupe jis pritaiko savo įrangą: „Galiu pasiimti papildomos įrangos saugumui užtikrinti ir palaikyti ryšį. Kai medžioju vienas, viską supaprastinu ir pasiimu tik tai, ko man tikrai reikia“.

Šiuo metu man labiau patinka medžioti su kitais. Smagu dalytis patirtimi, pasijuokti ir tiesiog mėgautis buvimu kartu.

Peter Gibbon

Vito Cortese aistringai kalba apie savo meilę draugijai, o jo medžioklės stilius tai atspindi. „Visada mieliau medžioju su kompanija, ir tai turi didelės įtakos tam, kokią įrangą naudoju medžioklės dienomis; mano kuprinė visada pilna maisto, kuriuo dalinuosi su savo medžioklės draugais, ir papildomų šovinių tam tikram atvejui“. Jis net savo monokuliarą „Pulsar Oryx“ pasirinko atsižvelgdamas į medžioklės partnerį: „Mano bendražygis turi matyti tai, ką matau aš, ne tik dieną, bet ir naktį“.

Solo laikas: susikaupimas ir apmąstymai

Vis dėlto abu medžiotojai pripažįsta, kad būnant vienam laukinėje gamtoje atsiranda išskirtinis aiškumas. „Medžioklė vienam man – tarsi mygtuko „persikrauti“ paspaudimas“ – paaiškina Peter. „Ramu, nėra jokio spaudimo, galiu tiesiog susitelkti į akimirką. Turiu rūpintis tik savimi, todėl viskas tampa paprasčiau. Tai taip pat puiki proga apmąstyti ir mėgautis ramybe“.

Vito į solo medžioklę žiūri kitaip – ne kaip į privilegiją, bet kaip į akimirką, kuri vis dėlto suteikia ryšio: „Be žmogaus šalia neturėčiau kam papasakoti savo žinių. Negalėčiau pasidalyti tuo, ką išmokau“.

Psichologinis skirtumas tarp solo medžioklės ir medžioklės grupėje yra, tačiau nė vienas iš pašnekovų nemano, kad tai keičia jų esmę. „Bet kuriuo atveju esu toks pats“ – sako Peter. „Mano pasitikėjimas savimi ir susitelkimas išlieka gana pastovūs – tai tiesiog kitokia patirtis, priklausomai nuo to, su kuo esu“. Vito sutinka: „Žinoma, emocijos pasikeičia, bet niekada nepasikeičia mano, kaip medžiotojo, tapatybė. Nesvarbu, ar būčiau vienas, ar su kompanija, instinktas, pojūčiai ir pasitikėjimas savimi – tai dalykai, kurie negali pasikeisti“.

Darbas komandoje: planavimas, dalijimasis informacija, palaikymas

Socialinėse medžioklėse komandinio darbo dvasia dažnai lemia geresnius rezultatus ir prisiminimus. „Galite dalytis laimėjimais ir nuosmukiais, mėgautis vienas kito draugija ir dirbti kaip komanda“, – sako Peter. „Komandinis darbas taip pat reiškia, kad galite geriau planuoti ir aprėpti daugiau teritorijos“. Pagalba svarbi ir dėl praktinių priežasčių: „Laimikio vilkimas ar išnešimas – nemaža užduotis“.
Vito į grupines medžiokles žiūri kaip į bendradarbiavimą kūrybinėse dirbtuvėse: „Medžioklė su draugais primena idėjų generavimo procesą, kai dirbate įmonėje, tyrinėjate naują technologiją. Kiekvienas patarimas, žodis ar žvilgsnis tų, kurie medžioja kartu su jumis, gali paversti tą dieną prasminga“. Tačiau net ir nereguliariose grupėse struktūra yra svarbi. „Komandai, kuri nori pasiekti daugiausia, būtina turėti kompetentingą, iniciatyvų ir gerai išmanantį naujų technologijų naudojimą vadovą“, – priduria jis.

Medžioklė su draugais primena idėjų generavimo procesą, kai dirbate įmonėje, tyrinėjate naują technologiją. Kiekvienas patarimas, žodis ar žvilgsnis tų, kurie medžioja kartu su jumis, gali paversti tą dieną prasminga.

Vito Cortese

Įranga, kuri sujungia

Abu medžiotojai daug dėmesio skiria mentorystei, o įrankiai atlieka svarbų vaidmenį atveriant duris kitiems. „Man labai patinka į medžioklę įtraukti naujus žmones“, – sako Peter. „Leidžiu jiems išbandyti savo įrangą, pavyzdžiui, termoaprangą ir optiką, ir tai padeda jiems pamatyti tai, ko jie kitu atveju galėtų nepastebėti“.

Vito taip pat pasidalija su savo pusbroliu: „Tai, kad dirbu su keliomis įmonėmis medžioklės pasaulyje ir turiu prieigą prie brangios įrangos, paskatino jį vis labiau domėtis naujosiomis technologijomis“. Technika ne tik padeda pradedančiajam medžiotojui geriau matyti – ji padeda jam labiau pasitikėti savimi, įsitraukti į veiklą ir pajusti įkvėpimą.

Tradicijos, pasakojimai ir ryšys

Ir Peter, ir Vito tradicija nėra kažkas, ką reikėtų pamiršti – tai jų medžioklės būdo pamatas. Nesvarbu, ar tai būtų Škotijos aukštumos, ar Sicilijos kalvos, būtent istorijų, įgūdžių ir vertybių perdavimas suteikia medžioklei prasmę. „Svarbiausia mokyti žmones tinkamo kelio – ne tik kaip, bet ir kodėl“ – pabrėžia Peter.

Technologijos gali suformuoti įrankius, bet jos nepakeičia žmogiškojo ryšio. Kaip aiškina Vito, „net ir šiandien daugelis medžiotojų į naujas technologijas žiūri taip, kaip vaikai žiūri į naujus ir nematytus daiktus – su susižavėjimu, nuostaba ir galbūt šiek tiek baime“. Šis pagarbos praeičiai ir smalsumo ateičiai derinys apibūdina šiandieninį medžiotoją. Abiem vyrams įranga nėra trukdis, ji tampa būdu tradicijai paversti matoma, aiškiau parodyti ir pasidalyti patirtimi. Kaip reziumuoja Peter, „galiausiai vis tiek svarbiausia yra dalytis istorijomis, pamokomis ir kartu praleistu laiku lauke“.

Kodėl jie dalinasi?

Tiek Peter, tiek Vito aktyviai dalyvauja „Pulsar“ bendruomenės veikloje ir sako, kad būtent bendruomenė juos įkvepia. „Ji atvėrė duris pokalbiams su medžiotojais visoje Europoje“, –dalijasi Peter. „Man pasisekė kai kuriomis iš tų istorijų pasidalyti su savo tinklalaidės auditorija“.

Vito pritaria: „Asmeniškai mane daryti tai, ką darau, skatina polinkis padėti tiems, kurie kreipiasi į mane, spręsti jų problemas, patarti jiems, kaip patirti medžioklę, galbūt kai kam dar nežinomą, taip, kad visa tai būtų malonesnis ir lengvesnis užsiėmimas“. O viskas prasidėjo nuo svajonės: „Prisijungti prie „Pulsar“ buvo mano svajonė nuo pat vaikystės. Prisimenu, kaip tėvas mugėse su pasididžiavimu žvelgdavo į „Pulsar“ gaminius“.

Aišku viena – nesvarbu, ar medžiojate individualiai, ar draugijoje – tikroji medžioklės jėga slypi ne įrangoje, o istorijose, prisiminimuose ir bendrystėje.