Peter Peeti – medžiotojas, šefas, tradicijų sergėtojas - Pulsar Vision

Jei domitės bent viena iš šių sričių – kulinariniu menu, medžiokle ar maorių kultūra – vardas Peteris Peeti greičiausiai jums girdėtas. Peteris – puikus pavyzdys, kaip suderinti daugybę veiklų ir išlaikyti gilią ryšio su savo maorių šaknimis prasmę.

Gyvenantis Šiaurės saloje, kuri garsėja geoterminiais stebuklais ir nepakartojamu gamtos grožiu, Peteris mūsų pokalbį suorganizavo medžioklės metu – jis rengėsi gaudyti valabes. Jo įtempta dienotvarkė puikiai atspindi atsidavimą ir universalumą, o kartu – gebėjimą prisitaikyti. Dieną jis – pažįstamas veidas „Māori TV“ eteryje, o naktimis – aistringas ir atsidavęs medžiotojas.

Kultūros ir gamtosaugos pamatas

Užaugęs maorių kultūros centre, Peteris su šeima gyveno vadovaudamiesi senomis tradicijomis ir pagrindinėmis vertybėmis. Holistinis pasaulio suvokimas ir stiprus dvasinis ryšys su žeme suformavo jo besąlygišką meilę gamtai ir jos teikiamai gyvybei. Su medžiokle, kaip tradicine ir būtina veikla, jis susipažino dar vaikystėje – vėliau tai tapo jo profesija, o svarbiausia misija – Naujosios Zelandijos gamtos išsaugojimas.

Jis režisuoja ir veda ilgiausiai rodomą laidą „Māori Television“ kanale – yra sukūręs daugiau nei 300 kulinarinių laidų serijų ir bent 100 medžioklės laidų. Peteris puikiai moka šias dvi aistras sujungti į vieną. „Dažniausiai pasiimu visą medžioklės įrangą ir po to tiesiai vykstu į filmavimą. Gaminti iš ką tik sumedžioto ar sugauto laimikio – tai galimybė improvizuoti ir nustebinti“, teigia jis.

Dažniausiai pasiimu visą medžioklės įrangą ir po to tiesiai vykstu į filmavimą. Gaminti iš ką tik sumedžioto ar sugauto laimikio – tai galimybė improvizuoti ir nustebinti.

Peter Peeti

Rodydamas, kaip gaminti ekologišką mėsą savo bendruomenei, Peteris taip pat skleidžia žinią apie etiškos medžioklės svarbą bei jos vaidmenį saugant vietinę gyvūniją ir augaliją. „Kai pirmą kartą susipažinau su „Pulsar“ termoviziniais prietaisais ir įsigijau savo, tiesiog atsinešiau jį į laidą“, – pasakoja Peteris. Jis stengiasi savo žinomumą televizijoje išnaudoti prasmingai: „Norėjau parodyti kitokį požiūrį į termoviziją – kad tai nėra apgaulės priemonė, o tikslumo ir apsaugos įrankis.“

Aistringas medžiotojas, turintis misiją

Vakarai iki vėlumos, praleisti tyliai mėnesienoje, ir ilgos naktys, praleistos stebint gyvūnus tankiuose miškuose – tai Peterio poilsis ir džiaugsmas. „Medžioklė man – būdas atsipalaiduoti,“ – pasakoja jis. Ir priduria: „Nieko keisto – mano šeimoje medžiodavo visi: tėvai, dėdės, seneliai.“

Jo dažniausias taikinys – sparčiai daugėjančios invazinės valabių rūšys. Maitindamosi vietine augmenija, miško želdiniais ir ganyklomis, valabės daro didelę žalą Naujosios Zelandijos ekosistemai. Peteris prisimena, kaip medžioklė atrodė anksčiau, ir spėja, kodėl šių gyvūnų dabar tiek daug: „Anksčiau jas gaudydavome gyvas zoologijos sodams – už kiekvieną mokėdavo kelias dešimtis dolerių. Jų buvo tiek daug, kad žmonės net žvejybinius tinklus naudodavo. Manau, dalis jų ištrūko gabenimo metu, nes dabar valabių galima rasti ten, kur jų niekada nebūdavo.“

Pasaulinės pandemijos metu ir elnių populiacija Naujojoje Zelandijoje viršijo įprastą skaičių. Tiek rekreacinė, tiek komercinė medžioklė buvo priskirtos prie „nebūtinųjų“ veiklų, todėl elnių skaičius stipriai išaugo. Kitas Piterio taikinys kovojant su per didelėmis populiacijomis yra elniai.

Siurprizai laukuose

Kiekvienas medžiotojas tikriausiai sutiks, kad medžioklė, viena vertus, yra labai disciplinuota veikla, kurią reglamentuoja taisyklės, kita vertus, laukinis ir nenuspėjamas užsiėmimas. Peteris, kaip didelę patirtį turintis profesionalas, gali papasakoti daugybę istorijų.

Prieš kurį laiką vienoje iš Fiordlando nacionaliniame parke filmuotų televizijos laidų jis pateko į tokią situaciją, kuri tą akimirką atrodė panaši į košmarą, bet dabar kelia šypseną. „Pamenu vieną kartą, kai filmavome, tikriausiai Fiordlando nacionaliniame parke. Vyriškis, kuriam priklausė medžioklės plotas, liepė mums nenušauti vieno konkretaus elnio dėl jo gerų genų. Jis net tiksliai pasakė, kur tas elnias slapstosi, todėl mes nuėjome į kitą vietą, kur mums buvo leista medžioti. Ten radome kitą elnią, jį nušovėme ir, žinoma, paaiškėjo, kad tai buvo tas, kurio neturėjome sumedžioti. Spėju, jis tiesiog nusprendė tą dieną pakeisti aplinką“.

Ten, kur technologijos susitinka su medžioklės dvasia

Pokalbio metu Peteris taip pat palietė temą apie naujų technologijų galimybes ir tai, kaip jos pakeitė medžioklės įpročius. Jis pabrėžia, kad net ir būdamas labai atsidavęs kultūros tradicijoms, tarp jų ir technologijų nėra jokio konflikto.

„Termovzinė optika viską pakeitė. Visa tai susiję su saugumu ir didesniu efektyvumu. Anksčiau naudodavome paprastą prožektorių, bet elniai greitai tapo gudrūs – vos pamatydavo šviesos spindulį, iškart sprukdavo. O su termovizoriumi jie net nesupranta, kad esi šalia. Kartą net brakonierių taip aptikau. Jų vis dar pasitaiko. Iš pradžių pamaniau, kad per mišką juda šernas. Bet kai tas „žvėris“ ėmė ropoti žeme, supratau, kad tai žmogus.“

Peteriui „Pulsar“ termoviziniai ir naktinio matymo prietaisai tapo neatsiejama jo kasdienio darbo dalimi. „Saugoti laukinę gamtą ir aprūpinti savo šeimą yra mano svarbiausi prioritetai, o termovizinė įranga leidžia tai daryti saugiai ir veiksmingai“, – su pasitikėjimu teigia pašnekovas.

Saugoti laukinę gamtą ir aprūpinti savo šeimą yra mano svarbiausi prioritetai, o termovizinė įranga leidžia tai daryti saugiai ir veiksmingai.

Peter Peeti

Peterio Peeti gebėjimas suderinti savo aistras į vientisą ir tarpusavyje derantį gyvenimo būdą, išliekant ištikimam savo kultūrinei kilmei, įkvepia daugelį. Tai puikus pavyzdys, kaip Naujoji Zelandija gali išnaudoti technologines galimybes, kad padėtų valdyti savo šalies išskirtinės gyvūnijos populiaciją.